Gerų norų grindinys

Dar pernai, kai visuomenė buvo pakviesta teikti paraiškas valstybės atkūrimo 100-mečio paminėjimui, pirmosios šešios iniciatyvos buvo dedikuotos prezidento A.Smetonos atminimo įamžinimui.

Lietuvos blaivybės draugija "Baltų ainiai" kartu su kraštiečių draugija "Kur tas šaltinėlis" buvo pasiryžę į Lietuvą iš JAV sugrąžinti A.Smetonos palaikus, kurie turėjo būti palaidoti Vilniuje, Rasų kapinėse šalia Kipro ir Miko Petrauskų arba šalia Jono Basanavičiaus.

Tie patys visuomenininkai siekė ir paminklo prezidentui pastatymo Vilniuje, skvere priešais katedrą, buvusioje B.Dauguviečio paminklo skvero vietoje, finansavimo šaltiniu nurodydami valstybės biudžeto lėšas.

A.Smetonos palaikus perlaidoti buvo pasiryžę ne tik blaivininkai ir kraštiečiai. Šių ambicijų turėjo ir Ukmergės savivaldybė, tačiau, jų manymu, pirmasis prezidentas turėjo atgulti ne Vilniuje, o savo gimtinėje Ukmergės rajone.

Dar Ukmergės savivaldybė siekė pastatyti A.Smetonai paminklą Užugiryje, sutvarkyti prezidento gimtąją sodybą ir A.Smetonos dvaro muziejaus teritorijoje pasodinti ąžuolų alėją. Kai kurių planuotų projektų poreikis viršijo 44 tūkst. eurų.

Tačiau kai šių metų balandį buvo patvirtinta galutinė Lietuvos valstybės 100-mečio paminėjimo programa, daugybės iniciatyvų, tarp jų ir A.Smetonos įamžinimo, neliko.

Programoje teigiama, kad iki 2018-ųjų, jubiliejinių valstybės metų, "bus atidengti ne mažiau kaip 25 nauji istorinės atminties įamžinimo paminklai (paminklai, biustai, atminimo lentos ir panašiai), bus pastatyti ar suremontuoti ne mažiau kaip 4 nauji viešosios infrastruktūros objektai, ne mažiau kaip 1 mln. žmonių dalyvaus programos renginiuose, ne mažiau kaip 5 procentais padidės visuomenės pilietinės galios indeksas".

Kliedesiai dėl perlaidojimo

Lietuvos prezidentas A.Smetona, tragiškai žuvęs per gaisrą 1944 m. Klivlande (JAV), tame pačiame mieste buvo ir palaidotas, 1975 m. jo palaikai perkelti į Ohajo valstijos Chardono miesto "All Souls" kapines, kur, regis, pasiliks dar ilgam.

Žurnalistas, istorinių knygų autorius ir kolekcininkas Vilius Kavaliauskas prisiminė, kaip šiuo reikalu pas jį buvo atėję pasitarti minėti visuomenininkai iš blaivybės ir kraštiečių draugijų. Jie degė noru parvežti į Lietuvą A.Smetonos palaikus.

Jie veikiausiai įsivaizdavo, kad atvažiuos į kapines, išsikas svetimą karstą ir išsiveš.

"Tada paklausiau, ar jie dėl to sutarė su velionio šeima? Ar į Lietuvą perveš vieną, ar du karstus, taip pat ir prezidento žmonos? O kaip kiti A.Smetonos giminės, kurie ten pat palaidoti? Jie buvo labai nustebę, esą kokia dar šeima ir koks sutikimas? Klausimas buvo net nediskutuotinas. Jie veikiausiai įsivaizdavo, kad atvažiuos į kapines, išsikas svetimą karstą ir išsiveš. Amerikoje apsauga tokius entuziastus tiesiog nušautų", – dėstė V.Kavaliauskas.

Žurnalistas tada nuslopino visuomenininkų įkarštį, priminęs, kad yra prezidento artimieji, kurių pozicija – svarbiausia.

"Pamenu, apie perlaidojimą kalbėjome su A.Smetonos anūku. Jis manęs paklausė, ar garantuoju, kad prezidento kapas Lietuvoje nebus išniekintas. Kaip aš galiu tai garantuoti? Juk ir dabar girdėti, kaip piktinamasi, kad jis pabėgo lemiamu momentu ir paliko Lietuvos žmones. Pats nesu toks kategoriškas. Nekalbu apie 1926 m. perversmą, bet A.Smetona buvo pirmasis Lietuvos prezidentas ir tuo jis vertas pagarbos", – įsitikinęs V.Kavaliauskas.

Apie perlaidojimą kalbėjome su A.Smetonos anūku. Jis manęs paklausė, ar garantuoju, kad prezidento kapas Lietuvoje nebus išniekintas.

Liguista vado adoracija

V.Kavaliauskas teigė nepastebintis, kad Lietuvoje vėl atgimsta A.Smetonos kultas, kaip buvo prieškariu. Esą gal toks įspūdis susidaro po prezidento vardu pavadinto karo laivo radimo euforijos.

V.Kavaliausko tėvai ir jis pats kilęs iš Ukmergės apylinkių, kaip ir A.Smetona. Viliaus tėvas prisimindavo, kad, prezidentui dar gyvam esant, gimnazistai Ukmergėje atvykusį A.Smetoną nešiodavo ant kėdės.

"Tėvas pasakojo, kaip jis su bendramoksliais prezidentą nešiodavo miesto gatvėmis sėdintį ant kėdės. Šiandien tai jau virto legenda", – teigė V.Kavaliauskas.

Tada prezidentas buvo tautos tėvas ir šlovinamas ne tik paprastų žmonių, bet ir A.Smetonai nuolat pataikaujančio elito. Ir tokių liudijimų ne vienas.

V.Kavaliauskas išsaugojo unikalų 10 litų banknotą, išleistą 1938 m., kurio belikę vos keli egzemplioriai. Tai buvo popierinis 10 litų nominalo pinigas su Lietuvos nepriklausomybės akto signatarais.

"Buvo atspausdintas 150 tūkst. vienetų tiražas. Paskui staiga kažkas nusprendė, kad valstybės 20 metų įamžinimas apsieis ir be signatarų, esą užteks A.Smetonos. Ir išleido 10 litų sidabrinę monetą su A.Smetonos atvaizdu, o visą popierinį tiražą sudegino, liko tik keli banknotai", – dar vieną keistą tautos vado šlovinimo momentą atskleidė V.Kavaliauskas.

Svarbesnis už Vytautą Didįjį?

Nė vienas Lietuvos prezidentas nebuvo taip sureikšmintas, kaip A.Smetona. Pavyzdžiui, Aleksandras Stulginskis, būdamas prezidentu, savo 40-mečio net nešventė, prezidento Kazio Griniaus 60 gimtadienio paminėjimas neįvyko dėl valstybės perversmo.

O štai A.Smetonos jubiliejus 1934 m. virto valstybinės svarbos švente, kur autoritarinio valdymo fone puikiai atsispindėjo tautos vado kultas.

Prezidento gimtadienio minėjimas sąmoningai buvo perkeltas iš rugpjūčio 10 d. (tikrojo gimtadienio) į rugsėjo 8-ąją – Tautos šventės dieną.

Likus mėnesiui iki iškilmių, kiekviename miestelyje buvo iškabinti skelbimai su atsišaukimu "Renkimės pagerbti Tautos Vadą!"

Lietuvos gyventojai buvo raginami iškelti tautines vėliavas, savo namus puošti vainikais ir A.Smetonos portretais.

Iškilmės buvo rengiamos visuose šalies miestuose ir miesteliuose, kiekviename kaime buvo skaitomos specialios paskaitos.

Po didžiosios šventės "Lietuvos žinios" (1934 09 10) rašė: "Vakare nuo 7.30 val. prezidentūros rūmuose Resp. Prezidentą sveikino arkivyskupas ir kariuomenės vadovybė. Dar vėliau prasidėjo eisena į prezidentūrą su fakelais. Su fakelais ėjo ministerijų tarnautojai, šauliai, savanoriai, tautininkų apylinkės jaunalietuviai, žabotinskininkai, skautai, neolituanai, ugniagesiai it kt. Eisena nusitęsė ilgai. Mieste kai kurių ministerijų rūmai buvo iliuminuoti, išstatyti Resp. Prez. p. A.Smetonos atvaizdai."

Anot kai kurių tyrinėtojų, A.Smetonos gimtadienis iškilmių ir renginių gausa pralenkė net 1930 m. minėtą Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejų.

Vietoj S.Nėries – S.Smetonienė

A.Smetonos kulto atgarsiai pasiekė ir mūsų dienas. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, kai kuriose vietovėse randasi keistų iniciatyvų, dvelkiančių provincialiu komizmu.

"Buvau Alytaus rajone, kai vietos valdžia man prasitarė, kad Dauguose S.Nėries gatvę ketina pervardyti prezidento žmonos Sofijos Smetonienės vardu. Paklausiau, ar jie neišprotėjo? Pasakiau be užuolankų, kad visa Lietuva pradės diskutuoti, kas geriau – S.Nėris ar S.Smetonienė, o jūs liksite kvailių vietoje", – prisiminė V.Kavaliauskas.

Kai žurnalistas pasiteiravo, kuo prezidentienė nusipelnė, kad jos vardu būtų pavadinta gatvė, vietiniai ėmė pasakoti kažkokią legendą, jog kartą S.Smetonienė esą buvo atvažiavusi į Daugus, irstėsi valtele ir kalbėjo apie Lietuvos nepriklausomybę.

V.Kavaliauskas mano, kad visur reikia sveikos nuovokos ir saiko. Geriausi pavyzdžiai – jau minėti prezidentai A.Stulginskis ir K.Grinius, kurie, skirtingai nei šlovintasis A.Smetona, neturėjo nė vieno valstybinio apdovanojimo, buvo kuklūs ir nuosaikūs.

Kas aukosis už tėvynę?

V.Kavaliauskas parengė, papildė ir šiemet išleido 800 puslapių Aleksandro Merkelio (buvusio prezidento asmens sekretoriaus ir "Lietuvos aido" redaktoriaus) parašytą A.Smetonos biografiją. Pirmasis jos leidimas pasirodė 1964 m.

Iš šių atsiminimų V.Kavaliauskui susidarė įspūdis, kad A.Smetonos buvimas JAV išeivius veikė labai blogai. Jie visi buvo susiskaldę, katalikai negalėjo atleisti už tautininkų diktatą, o paties prezidento valdymą labai kritiškai vertino.

"Nors ir Latvijos prezidentas Kārlis Ulmanis, panašiai kaip A.Smetona pas mus, taip pat savo šalyje buvo garbinamas. Tačiau ir jis, ir Estijos prezidentas Konstantinas Pätsas liko savo valstybėse, kai atėjo sovietai, ir žuvo nuo bolševikų, jie tapo tautos didvyriais. A.Smetona vėliau bandė teisinti savo pabėgimą, tačiau jis išvyko esą sunegalavęs. Jei jis būtų atsistatydinęs grėsmės akivaizdoje, viskas būtų buvę kitaip. Beje, tai būtų labai geras testas šiuolaikiniams politikams, ar jie pasirengę kentėti už tėvynę. Manau, tokių atsirastų nedaug", – svarstė V.Kavaliauskas.

Paminklų jau pakanka

Pasak Klaipėdos politiko Vytauto Čepo, A.Smetonos kultas net sovietmečiu niekur nedingo, tarpukaris ir toliau buvo vadinamas smetonine Lietuva.

Anot politiko, kiekvienas valstybės vadovas turi ir tamsias, ir šviesias puses, esą priklausomai nuo to, kuris metraštininkas – juodasis ar baltasis tą metraštį rašo.

Tačiau nenuginčijamas faktas, kad A.Smetona atėjo į valdžią karinio perversmo būdu, jam valdant faktiškai buvo panaikinta demokratinė santvarka Lietuvoje, įvesta spaudos cenzūra, persekiojamos opozicinės partijos, kalinami kitaminčiai. A.Smetonai tai garbės nedaro.

"Blogiausia, jog mes su tuo įamžinimu esame įklimpę kaip musė į medų. Apmaudu, kad parlamentarai dažniausiai diskutuoja neesminiais klausimais. Todėl žmonės ilgisi kietos rankos, tad neišvengiamai atmintyje ir iškyla A.Smetona. Jis buvo prieštaringa asmenybė, ryžtingas, jo nuopelnai ir nuodėmės yra žinomos, bet nemanau, kad jam reikia dar kažkokių įamžinimų", – įsitikinęs V.Čepas.

A.Smetonos atminimo įamžinimas

1920 m. Amerikoje nukaltas bronzinis medalis "Pirmasai Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona 1919".

1926 m. Lietuvos karo laivas pavadintas "Prezidentas Smetona".

1929 m. Kauno karo mokyklai suteiktas Pirmojo Lietuvos prezidento pavadinimas.

1931 m. Kauno Panemunėje esanti alėja, kuria prezidentas mėgo jodinėti, pavadinta jo vardu.

1932 m. Vytauto Didžiojo universitetas jam suteikė filosofijos garbės daktaro vardą.

1938 m. nukaldinta 10 litų moneta su A.Smetonos atvaizdu.

1938 m. paties prezidento iniciatyva atidaryta Ukmergės A.Smetonos gimnazija.

1939 m. Kaune įsteigtas A.Smetonos lituanistikos institutas. 1940 m. institutas neteko šio pavadinimo ir buvo perkeltas į Vilnių.

1990 m. Kauno J.Biliūno gatvei suteiktas A.Smetonos alėjos pavadinimas.

1995 m. įsteigta metinė prezidento A.Smetonos bakalauro ir magistro stipendija studentams, pasižymėjusiems teisės, politikos, diplomatijos mokslų srityje.

1996 m. Lietuvos istorinės prezidentūros kiemelyje pastatytas paminklas (skulpt. Alfonsas Vaura, archit. Kęstutis Mikšys).

2009 m. Kauno Kalniečių vidurinė mokykla pavadinta A.Smetonos vardu.

2010 m. Palangoje, prie pastato "Baltoji vila" (Birutės al. 33), kur vasaros atostogas praleisdavo A.Smetona, pritvirtinta memorialinė lenta.

A.Smetonai dar gyvam esant su jo atvaizdu išleista ne viena serija pašto ženklų, šiuo metu jo vardu pavadintos gatvės yra Vilniuje ir Panevėžyje, Ukmergėje ir Kaune veikia A.Smetonos gimnazijos.