„Aš manau, kad tai yra toks lakmuso popierėlis iš tikrųjų. Jeigu šiuo tikrai svarbiu nacionaliniam saugumui klausimu pozicijos išsiskirs valdančiojoje daugumoje, tai, be jokios abejonės, tada kyla klausimas, kas tada daugiau vienija ją“, – „Žinių radijui“ sakė D. Matulionis.
BNS rašė, kad antradienį Seimas po pateikimo turėtų balsuoti dėl Kapčiamiesčio poligoną įsteigiančio įstatymo.
Kritiką planuojamam steigti poligonui nuolat reiškia valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, pastarosiomis dienomis tvirtinantis, kad frakcija dėl įstatymo projekto nebalsuos vieningai.
Pastarosiomis dienomis sujudimas Lietuvoje kilo ir dėl Lenkijos pozicijos poligono klausimu.
Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Bejda (Pavelas Beida) lankydamasis Suvalkuose praėjusią savaitę pareiškė, kad jo šalis atmeta galimybę steigti bendrą poligoną.
Prezidentas Gitanas Nausėda sausį ragino Lenkiją apsvarstyti galimybę išplėsti Kapčiamiesčio poligoną į Lenkijos teritoriją, sukuriant bendrą dviejų šalių karinį objektą.
Anot D. Matulionio, lenkų sprendimas nereiškia Lietuvos užsienio ir saugumo politikos nesėkmės.
„Man net truputį netgi sakyčiau juoką kelia tokie vertinimai. Iš tiesų poligono klausimas vienaip ar kitaip niekada nebuvo siejamas su, sakysim, poligono plėtra į Lenkiją“, – sakė prezidento patarėjas.
Man net truputį netgi sakyčiau juoką kelia tokie vertinimai.
„Bet iš tikrųjų pasiūlymas, geranoriškas pasiūlymas, nieko daugiau, buvo pateiktas Lenkijai, kad mes norime su jumis vykdyti bendras pratybas. Vykdant tas bendras pratybas būtų gerai, jeigu jūs apsvarstytumėte galimybę ir jūsų teritorijoje išplėsti poligoną. (...) Na, ir lenkai priėmė, sakė: „pasvarstysim, pažiūrėsim“. Na, ir jie, matyt, įvertino visas aplinkybes – jos gali būti pačios įvairiausios: arba daug gyvenviečių, ar ten, sakysim, kokie nors kiti sumetimai. Ir jie nusprendė, kad dabar vystomi poligonai skirtingose Lenkijos teritorijose – vieni plečiami, kiti naujai vystomi – yra pakankami. Ir viskas“, – pridūrė jis.
Lenkijos viceministras taip pat pareiškė, kad šiuo metu vyksta derybos, siekiant užtikrinti, jog poligonas būtų įrengtas pakankamu atstumu nuo Lenkijos sienos, iš dalies dėl vietos gyventojų protestų Seinų krašte.
Vis dėlto Lenkijos gynybos ministerija tos pačios dienos vakarą išplatino pranešimą, kad žiniasklaidos straipsniai, kuriuose cituotas viceministras, neatspindi tikrosios ministerijos pozicijos. Anot jos, Varšuva remia Lietuvos planus plėtoti infrastruktūrą.
D. Matulionis šią situaciją pavadino nesusipratimu.
„Jokių papildomų reikalavimų, kad poligonas kažkur toliau būtų pastumtas, nebuvo“, – sakė patarėjas.
Numatomo poligono vietą Krašto apsaugos ministerija motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus, kuri yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Numatyta, kad Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, jame vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.
Naujausi komentarai