„Dėl to tinkamumo, tai subjektyvus vertinimas ir sunku atsakyti atvirai į šį klausimą. Mūsų keliamas tikslas – kad pasiruošimas būtų kuo geresnis. Mano asmenine nuomone, yra vėluojama pasirengti tinkamai. Tuo tikslu irgi buvo keliamas klausimas NSGK. Yra atliekami ir planų vertinimai ir yra konkretūs įsipareigojimai finansuoti trūkstamų priemonių įsigijimą. Ta linkme, nors ir vėluojant, yra dirbama“, – žurnalistams sakė D. Kuliešius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sako, kad Astravo AE fizinis paleidimas, turimais duomenimis, gali įvykti penktadienį.

Pasak Seimo  Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Dainiaus Gaižausko, kiekviena savivaldybė incidento Astravo AE atveju žino, ką daryti, nes jau buvo bandymai ir priimti sprendimai, o klaidoms ištaisyti dar yra laiko.   

D. Gaižauskas mano, kad Astravo AE komercinę veiklą pradės kitų metų pirmąjį ketvirtį, todėl būtina iki to laiko labai gerai pasiruošti. 

„Iki 2021-ųjų pirmojo ketvirčio pradžios Lietuva turi būti maksimaliai pasirengusi reaguoti, jeigu atsitiktų nelaimė“, – teigė D. Gaižauskas.

Jis be kita ko pripažino, kad kai kurios savivaldybės pasirengimui galimai branduolinei avarijai gautas lėšas ne įsisavino, o grąžino į biudžetą.

Komiteto pirmininkas D. Gaižauskas teigė, jog dalis problemų kyla dėl dviejų lygių valdymo, taip pat kritikavo Vilniaus miesto valdžią nebendradarbiavimu.

Vilnius išvis nedalyvauja nei vienuose mokymuose, PAGD vykdė apklausas, kaip pasirengė, ko trūksta, ir buvo vienintelė savivaldybė, kuri nedalyvavo.

„Pamatėme tas spragas, kurias šiai dienai turime, šiek tiek susiduriame su dviejų lygių valdymo problema, kada valstybiniu mastu situacija sprendžiama ir savivaldybės lygmeniu. Jei atsitiktų nelaimė Astrave, valstybė pasirengusi bendrąja prasme, mes žinome, ką reikia daryti, kokių priemonių reikia, ir jodo tablečių išdalinimas, informavimo apie nelaimę laikas ir būdai, evakuacija, maisto rezervas, šie klausimai valstybiniu lygmeniu išspręsti“, – po civilinei saugai skirtos antrosios posėdžio dalies kalbėjo D. Gaižauskas.

„Tam tikros priemonės išdalintos savivaldybėms, bet ne visos savivaldybės yra išdalinusios, savo planavime turi spragų, ką vertiname kaip labai neatsakingą veiklą. Vilnius išvis nedalyvauja nei vienuose mokymuose, PAGD vykdė apklausas, kaip pasirengė, ko trūksta, ir buvo vienintelė savivaldybė, kuri nedalyvavo vėl, ignoravo PAGD prašymą dalyvauti apklausoje, todėl neaišku, ko Vilniui reikia, trūksta“, – tvirtino D. Gaižauskas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas patvirtino, kad planuotas susitikimas su Vilniaus miesto savivaldybės specialistais neįvyko, bet sakė nežinantis, dėl kokių priežasčių.

„Pagrindinės savivaldybės, kurios pirmiausia turėtų imtis skubių apsaugomųjų veiksmų, tai yra Vilniaus rajonas ir Švenčionių rajonas, padarė ženklią pažangą šioje srityje, mes liepos 21–25 dienomis atlikome praktinį savivaldybių, kurios papuola į šimto kilometrų atstumą nuo Astravo, vertinimą. Apgailestauju, bet būtent mano paminėtu laikotarpiu neįvyko praktinis vertinimas, kas susiję su Vilniaus miesto savivaldybės pasirengimu galimos Astravo avarijos atveju“, – sakė M. Kanapickas.

„Dėl kokių priežasčių neįvyko, įvardint negaliu, žinome situaciją dėl COVID-19, gal savivaldybės administracijos žmonės nerado laiko, būdų, buvo užsiėmę pernelyg tuo metu“, – situaciją komentavo PAGD direktoriaus pavaduotojas.

Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas atmeta kritiką dėl nenoro bendradarbiauti teigdamas, kad sostinės savivaldybė pirmoji pradėjo kelti pasiruošimo galimai branduolinei avarijai klausimus.

„Čia tas atvejis, kai matai smulkų krislą kito akyje, kai pas patį dramblys įstrigęs. Mes dar 2017 metais pirmieji kreipėmės, nes pradėjome ruošti planus, susijusius su pasiruošimu Astravo avarijai, ir labai keista pozicija (kaltinti), kai Vilniaus savivaldybė buvo ta, kuri išjudino procesą, žiūrint į planus, pasiruošimą, skatinimą tos temos nevilkinti“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Bužinskas.

„Mes net nenorėtume veltis į PAGD politikavimą, kaltinimus, kad kažkur nedalyvaujame, nes mes ir pratybas bandėm organizuot, bet mums neleido jų organizuoti ir tarnyboms neleido dalyvauti“, – teigė savivaldybės atstovas.

A. Bužinskas taip pat patvirtino, kad kitą savaitę Vilniaus gyventojams pradedamos dalinti kalio jodido tabletės ir jas nemokamai pagrindinių tinklų vaistinėse galės pasiimti visi sostinės sveikatos priežiūros įstaigose registruoti gyventojai.

Savivaldybių pasirengimą reaguoti į galimas branduolines ar radiologines avarijas Astravo AE liepos antroje pusėje aptarė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Geičius tuomet sakė, kad liepą atliktas 17-kos savivaldybių, nuo Astravo nutolusių per 100 kilometrų, patikrinimas rodo, jog jos ne visiškai realiai vertina AE keliamą grėsmę.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius tuomet sakė, kad liepą atliktas 17-kos savivaldybių, nuo Astravo nutolusių per 100 kilometrų, patikrinimas rodo, jog jos ne visiškai realiai vertina AE keliamą grėsmę.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė tada teigė, kad dirbama su savivaldybėmis – išbandomos perspėjimo sistemos, teikiamos rekomendacijos. Anot jos, per 30 kilometrų nuo Astravo nutolusiose vietovėse jau išdalintos jodo tabletės.

Baltarusija 2 400 megavatų MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 megavatų galios blokai.