Vienoje daugiabučio automobilių stovėjimo aikštelėje galima slėptis, ten įrengta oficiali priedanga. Kitame, esančiame už keliolikos metrų, – ne. Nors statiniai tiek iš vidaus, tiek iš lauko atrodo identiškai.
Kodėl viename slėptis galima, o kitame – ne, savivaldybė aiškina paprastai. Pastatų valdytojai apie vienas galimas priedangas praneša miestui, apie kitas – ne.
„Ten, kur nėra lipdukų, tikrai identifikuojame situaciją, kad yra probleminė vieta ir kad galėtų būti daugiau tų priedangų identifikuota“, – sakė Vilniaus savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Žygimantas Solovjovas.
Klaidina ne tik požeminės stovėjimo aikštelės. Vienas Vilniaus lopšelis-darželis taip pat yra oficiali priedanga. Tačiau apėjus pastatą jokio ženklo nepamatysi. Savivaldybė pripažįsta – visų pastatų fiziškai apžiūrėti tiesiog nėra kam. Specialistus tenka samdyti iš šalies.
„Pati savivaldybė tokių ekspertų neturi“, – sakė Ž. Solovjovas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Priedangos – tai laikina, bet saugesnė vieta karo atveju. Suskambus oro pavojui čia žmonės gali trumpam pasislėpti nuo dronų atakų, raketų ar sprogimų.
„Į kaimą bėgčiau, į savo tėviškę“, – teigė moteris.
„Prie bokšto, garaže požeminiame. Ten savotiška priedanga“, – sakė vyriškis.
Priedangų tinklą valstybė pradėjo kurti prieš ketverius metus. Tačiau namų darbai dar nebaigti. Šiandien viešos priedangos talpina apie pusę gyventojų.
„Šalies siekis yra, kad pasislėptų 70 procentų gyventojų. Šiai dienai jau yra 56 procentai“, – sakė PAGD Civilinės saugos valdybos vyriausioji specialistė Loreta Naraškevičienė.
„Miestų vietovėse priedangos turi talpinti 60 procentų gyventojų, o rajonuose – 40 procentų“, – teigė Vidaus reikalų ministerijos patarėja Ana Burkovskienė.
Vidaus reikalų ministerija nesiskubina. Pakankamai priedangų, anot jos, reikia iki 2030 metų.
Pavyzdžiui, šiemet planuojama atnaujinti 400 senų priedangų.
„Valstybė niekada nebus pasirengusi aprūpinti priedangų 100 procentų žmonių. Tą rodo ir Suomijos, ir Švedijos pavyzdžiai“, – sakė A. Burkovskienė.
Dabar Lietuvoje yra 6513 priedangų – daugiabučių rūsiai, garažai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ar tuneliai. Už jas atsakingos savivaldybės. Tačiau iš 60 savivaldybių pakankamai priedangų turi tik 37.
„19 savivaldybių nuėjo daugiau nei pusę kelio, o likusioms dar reikia šiek tiek pasistūmėti“, – sakė L. Naraškevičienė.
Vilnius pripažįsta – šimtaprocentinio saugumo nėra.
„Priedangų pasiskirstymas nevienodas – kai kur jų daugiau, kai kur mažiau. Jei kalbame apie individualių namų kvartalus, ten priedangų trūksta“, – sakė Ž. Solovjovas.
Turi būti išėjimai, ventiliavimo sistemos, reikalavimai sudėtingi, pritaikyti statinius gana sudėtinga.
Miestai vardija ir problemas: ilgi derinimai, biurokratija, dokumentai. Naujuose namuose priedangų įrengimas jau privalomas, tačiau procesas užtrunka kelerius metus.
„Turi būti išėjimai, ventiliavimo sistemos, reikalavimai sudėtingi, pritaikyti statinius gana sudėtinga“, – sakė Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius.
Kita kliūtis – pinigai. Kasmet valstybės skiriamų lėšų kiekis ribotas. Tačiau norint užtikrinti maksimalų saugumą merai sako, kad milijonų neužtenka.
„Kad atitiktume maksimalų lūkestį, pasiektume 100 procentų, tai kalbėtume apie milijardus“, – teigė Ž. Solovjovas.
Iki 2030 metų priedangoms numatyti 125 milijonai eurų – tai ir valstybės, ir europiniai pinigai. Ir daugiau lėšų Vyriausybė rasti jau nebegali.
„Žinome dabartinį biudžetą ir fondo paskirstymą. Deja, civilinei saugai lėšos yra atskiros ir sudaro tik mažą procentą“, – sakė A. Burkovskienė.
Tačiau dalis žmonių nežino net pagrindų – painioja priedangas, slėptuves ir kolektyvinės apsaugos statinius.
„Tenka pastebėti, kad gyventojai painioja, kas yra priedanga, kas – slėptuvė ar kolektyvinės apsaugos statinys“, – sakė L. Naraškevičienė.
Priedangų vietas gyventojai gali rasti internete arba mobiliojoje programėlėje „LT72“.
Naujausi komentarai