Jau kitą savaitę, liepos 11–12 d., Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus sprendžiami globalūs saugumo klausimai, bet mūsų, jo šeimininkų, uždavinys – užtikrinti ir paties renginio saugumą.

Kokios galimos pagrindinės grėsmės tokio masto renginiuose, „Kauno diena“ aiškinasi su nuo šių metų pradžios pradėjusio veikti Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovu Vilmantu Vitkausku.

Tipiniai iššūkiai

– Kokios grėsmės labiausiai tikėtinos vykstant tokiems dideliems ir svarbiems politiniams renginiams?

– Daugiausia tikimybės susidurti su kokiais nors atvejais sektoriuose, kuriuose jau esame patyrę tam tikrų iššūkių. Tai kibernetinės ir informacinės atakos, dezinformacija, nelegali migracija, karinės galios demonstravimas, pavyzdžiui, karinių pratybų rengimas netoli mūsų sienos, gal branduolinio ginklo dislokavimo tema, paeskaluota tų šalių žiniasklaidoje, kuri būtų skirta Vakarų auditorijai.

Taip pat tokie tipiniai dalykai kaip piketai, įvairios akcijos, demonstracijos, provokacijų sumanymas; tai galėtų būti ir vietinių veikėjų, ir atvykstančių planas. Tai didžiulis tarptautinis renginys, atvyks žmonių iš daug valstybių ir įvairių organizacijų, kurios domisi tokiais renginiais, nori parodyti savo aktualumą.

Tai standartinės grėsmės tokiuose renginiuose, Lietuva čia neišskirtinė.

Visuma: pasak V. Vitkausko, su NKVC pagalba matome visus elementus, kurie funkcionuoja valstybėje, galime stebėti visą galimų grėsmių spektrą ir atitinkamai reaguoti. (NKVC nuotr.)

– Ar nėra indikacijų, kad susitikimo metu gali būti kokių provokacijų iš Baltarusijos pusės, kur, kaip skelbta, netrukus bus dislokuojamas taktinis branduolinis ginklas, čia atvykęs ir „Wagner“ vadeiva Jurijus Prigožinas, iš Baltarusijos pusės prieš porą metų patyrėme ir didžiulę organizuotų nelegalių migrantų srautų ataką?

– Kažkokių konkrečių indikatorių, kurie rodytų, kad tokia grėsmė ar rizika galėtų atsirasti, neturime.

Anksčiau iš Rusijos buvo skleidžiama žinia, kad „Zapad“ pratybos vyks šiemet, nelaukiant ketverių metų intervalo, dabar viešai skelbiama, kad jos atšauktos. Tad tikimybė, kad būtų demonstruojama karinė galia, sumažėjusi.

Kai kalbame apie iššūkius, kylančius iš šios valstybės, daugiau žiūrime į veiksmus, o ne deklaracijas. Tačiau ir veiksmų, bent jau šiuo metu, nematome. Jų gali atsirasti, tada mūsų vertinimas ir reakcija būtų kita. Jei būtų organizuojamos didelės pratybos, jau dabar turėtų būti matomas pajėgų susitelkimas, perdislokavimas, o tokių dalykų nėra. Tačiau tai tik prielaidos, konkrečios informacijos kol kas nėra.

Nelegali migracija iš Baltarusijos pusės dabar gerokai sumažėjusi, palyginti su tuo, kas buvo prieš dvejus metus, bet migrantai gali imti koncentruotis į Lietuvos pusę, o ne į Lenkiją ar Latviją, kaip kad dabar yra.

Išbando budrumą

– Ar stebite kokį suaktyvėjimą kibernetinių atakų srityje?

– Tai rutininė grėsmė, kuri kartkartėmis kyla. Birželio pradžioje keletą dienų buvo šiek tiek aktyvesnės DDoS (angl. Distributed Denial of Service) atakos, paskui, mėnesio pabaigoje, vėl būta tokių apraiškų. Tačiau jos buvo ne keliančios kažkokį didelį rūpestį, o daugiau erzinimas, mūsų pajėgumų, skirtų apsisaugoti nuo tokių grėsmių, bandymas.

Rimtų iššūkių šiuo metu nėra, bet visuomet turime būti pasirengę, nes ši rizika aktuali, ir ne tik Lietuvai, – kitos valstybės kartkartėmis irgi patiria panašių dalykų. NKSC akylai tai stebi, nuolat dirba visu pajėgumu, kad užkardytų tokius dalykus.

– Kaip patartumėte įstaigoms ir organizacijoms reaguoti patyrus kibernetinę ataką?

– Iš tikrųjų visuomet skatiname neeskaluoti žinios apie patirtą kibernetinę grėsmę, net kai pavyksta nuo jos apsiginti, nes tai įgalina organizacijas ir asmenis, kurie organizuoja tokius dalykus, džiaugtis savo pasiekimais. Nerekomenduojama apie tai viešai komunikuoti, o pats geriausias būdas kovoti su tokiais iššūkiais ir tokiomis grėsmėmis – informuoti NKSC, kad jis fiksuotų tokius atvejus, būtų galima imtis tam tikrų veiksmų ir padėti susitvarkyti su šiomis kartkartėmis nutinkančiomis grėsmėmis. Privačios kampanijos ir organizacijos, skirtingai nei valstybinės, neturi prievolės apie jas informuoti, bet ir joms tikrai reikėtų tai padaryti.

– Ar prieš Vilniaus susitikimą stebite didėjantį dezinformacijos srautą? Beje, ar tam pasitelkiamos pačios moderniausios priemonės?

– Bent jau pastaruoju metu nepastebime, kad dirbtinis intelektas ar kitos naujos technologijos būtų naudojamos dezinformacijos sraute.

Yra keletas sričių, ką dabar stebime informacinėje erdvėje. Buvo keletas pranešimų apie neva radiacinio fono padidėjimą, NATO karių siuntimą į Ukrainą ar neva augančią NATO karinę grėsmę Rusijai ir Baltarusijai, Baltijos šalys įtrauktos į Holokausto istorijas, transliuotas iš Kremliaus ruporų. Tokių dalykų stebime, bet kad būtų išskirtinis informacinis fonas, sietinas su NATO viršūnių susitikimu Vilniuje, bent kol kas nėra. Stebime labai atidžiai, ir tai viena iš pagrindinių grėsmių, kurias numatome prieš ir susitikimo metu.

– Ar pasirengta tokiems atvejams kaip vandens užteršimas, dujų ar elektros tiekimo sutrikdymas, pavyzdžiui, elektros sistemos atjungimas nuo vis dar bendro su Rusija ir Baltarusija BRELL elektros žiedo?

– Indikatorių tam neturime, bet šios grėsmės egzistuoja bet kokiame mieste ar šalyje. Esame sukūrę tam tikrą stebėseną ir žvalgybos sistemą, kad panašius incidentus būtų galima kuo greičiau ne tik fiksuoti, bet ir užkardyti. Į tai atitinkamos tarnybos visą laiką kreipia daug dėmesio ir tokiems scenarijams rengiamasi.

Dėl atjungimo nuo elektros tiekimo BRELL žiedo – ne per seniausiai pademonstravome, kad Lietuva gali sėkmingai veikti nepriklausomai nuo jo. Mūsų oponentai tuos dalykus mato ir fiksuoja, tad turbūt jiems nebūtų paranku imtis tokio žingsnio, taip bandyti pakenkti renginio sėkmei ir bandyti sukelti chaosą. Esame pasirengę bet kuriam scenarijui.

Be automobilių

– Ar yra indikacijų, kad į Vilnių galėtų atvykti daug piketų ar kokių nors protestų dalyvių?

– Kol kas tokių žinių nėra. Be to, planuojame penkias dienas prieš renginį įvesti vidinės ES sienos kontrolę, tad galėsime pasirinktinai stabdyti transporto priemones ir tikrinti, kas ir kokiomis intencijomis atvyksta. Ši priemonė padės apsisaugoti nuo nepageidaujamų svečių.

Dėl saugumo, vykstant NATO viršūnių susitikimui, oro erdvėje virš Vilniaus bus draudžiami visi skrydžiai, sostinės Centre, Senamiestyje, „Litexpo“, kur bus posėdžiaujama, bus ir eismo suvaržymų. Pėsčiomis nebus galima patekti niekur, išskyrus „Litexpo“ ir liepos 11-ąją nuo 15 val. prie prezidentūros, bet kai kur gali reikėti pateikti asmens dokumentą.

Verta atkreipti dėmesį, kad Senamiestyje, Centre, „Litexpo“ prieigose bus suvaržytas ne tik automobilių eismas – čia nebus leidžiama judėti ir dviračiais, paspirtukais.

Zonos, kur bus apribojimų, paskelbtos Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje. Siūlyčiau vilniečiams ir miesto svečiams pasitikrinti šią informaciją, nes gali keistis ir maršrutai, ir apribojimų laikas.

– Ar kokių nors apribojimų bus ne tik Vilniaus mieste, bet,  pavyzdžiui, prie Kauno oro uosto?

– Kauno oro uostas taip pat bus naudojamas NATO susitikimui, čia atvyks kai kurios delegacijos, o iš ten vyks į Vilnių. Tuo laikotarpiu bus suvaržymų, policijos ekipažai ribos galimybę patekti prie oro uosto prieigų, kad kortežai galėtų sėkmingai ir saugiai pasiekti magistralę ir vykti į Vilnių. Tačiau tikrai nebus daug skrydžių ir ilgų periodų, kai eismas bus ribojamas. Kitokių apribojimų Kaune nenumatyta.

– Ar jūsų minėtų grėsmių taikinys – tik Vilnius, ar, jei jų nutiktų, gali pakenkti ir didesnei teritorijai?

– Jei oponentas kažką norėtų padaryti, be abejo, paprastai orientuotųsi į patį renginį, kad jį sutrikdytų ar kad jis neįvyktų. Taikinys greičiausiai būtų miestas, kuriame renginys vyksta. Tačiau jei incidentas būtų rimtas, jis galėtų paveikti ir plačiau. Tai teoriniai vertinimai, konkrečių indikacijų ar ženklų, kad kažkas būtų planuojama, neturime.

Uždavinys: NKVC ne uzurpuoja, o jungia ir kitų institucijų informaciją, tai leidžia matyti bendrą vaizdą, visiems suprasti, kas iš tikrųjų valstybėje vyksta. (P. Paleckio/BNS nuotr.)

Specifika – karas

– Ar grėsmės prieš renginį Vilniuje kažkuo specifinės, skiriasi nuo, pavyzdžiui, Madride vykusio NATO susitikimo ar dar ankstesnių?

– Specifiška tai, kad Europoje vyksta karas. Tokiomis sąlygomis NATO viršūnių susitikimo nėra buvę. Tai pagrindinis skirtumas, kuris apskritai keičia saugumo architektūrą.

Lyginant miestus, kur vyko tokie renginiai, specifinė ir geografija. Mūsų kaimynystė tokia, kokia yra; egzistuoja Rusijos ir Baltarusijos faktorius. Tokiose valstybėse kaip Ispanija ar Didžioji Britanija, kur ne per seniausiai vyko NATO viršūnių susitikimai, šio faktoriaus nėra, bet ten yra kitokių iššūkių, pavyzdžiui, terorizmo pavojus kur kas didesnis nei pas mus.

Tad kiekviena situacija, kiekvienas toks susitikimas unikalūs. Mūsų sava specifika, kitų šalių – sava, atitinkamai ir reaguojame, pagal tai planuojame ir vystome savo pajėgumus, kad būtų užkardytos tos grėsmės, kurios didžiausios.

– Ar yra pasitaikę realių incidentų panašiuose aukšto lygio politiniuose renginiuose pastarąjį dešimtmetį?

– Kad būtų tokių, kurie paveiktų paties susitikimo eigą, jis būtų nutrauktas ar reikėtų naudoti kokius nors evakuacijos elementus, nesame girdėję. Dėl informacijos apsaugos, žvalgybinių iššūkių – tokių dalykų būta, bet apie tai viešai niekas per daug nekomunikuoja. Tarnybos atitinkamai dirba ir imasi prevencinių priemonių, kad to būtų išvengta.

– Kokios pagalbos iš kitų šalių sulauks saugumą NATO susitikime užtikrinantys Lietuvos pareigūnai?

– Yra dvi pagrindinės dimensijos. Karine plotme turime unikalią paramą iš NATO sąjungininkų: oro gynybos komponentai, oro policija, kitos saugumo pajėgos, kurios dislokuotos Lietuvoje, užtikrins šio renginio saugumą.

Kitas svarbus faktorius – vidinės ES sienos kontrolės atkūrimas. Čia mums padės kaimynai latviai ir lenkai.

Neuzurpuoja

–  Ar NKVC taip pat skiria daug dėmesio ir tokiems renginiams kaip Dainų šventė, maratonų bėgimai ar Kaziuko mugė? Juk, kaip rodo konkretūs faktai iš kitų šalių, būtent tokiuose masiniuose renginiuose nutinka daugiau išpuolių nei per politikų susitikimus.

– Visuomet reaguojame ir veikiame pagal grėsmes, kurios yra indikuojamos. Jei prieš jūsų minėtus renginius neturime išankstinės informacijos, kad yra kokios rizikos, dėmesio skiriame mažiau. Tačiau, kai vyksta piketai, demonstracijos, juose dalyvauja tam tikros radikalesnės visuomenės grupės ar asmenys, be abejo, mūsų parengties, susitelkimo ir reagavimo lygis aukštesnis. Orientuojamės į tokius renginius, kurie gali grėsti viešam saugumui ir žmonių gyvybei, turto suniokojimui.

– Anksčiau būdavo daug kritikos, kad įvairias grėsmes turinčios užkardyti ir stebėti skirtingos tarnybos blogai koordinuoja savo veiksmus ar dubliuoja darbą. Ar jau yra konkrečių ženklų, kad, įsteigus NKVC, pagerėjo krizių prevencijos, analizės ir užkardymo valdymas?

– Mūsų centras pradėjo funkcionuoti nuo šių metų sausio 1 d., įstatymas, kuris reglamentuoja jo veiklą, priimtas pernai gruodžio 8-ąją. Taigi tai labai nauji įstatymų pakeitimai ir nauja veikla.

NKVC susideda iš trijų pagrindinių elementų – Situacijų centro, analizės ir planavimo biurų. Planavimo biuras numato tam tikras procedūras, realizuoja išmoktas pamokas, kad būtų pakeistas reglamentavimas.

Pagrindinis akcentas, bent jau kalbant apie NATO viršūnių susitikimą, tenka Situacijų centrui. Jis sujungia visus situacijų centrus, kurie funkcionuoja Lietuvoje; jų yra šeši. Su NKVC pagalba matome bendrą vaizdą, kas vyksta Lietuvoje, kaip skirtingos pajėgos supranta savo atsakomybės ribas. Taip matomi visi elementai, kurie funkcionuoja valstybėje, ir galime stebėti visą galimų grėsmių paletę ir spektrą. Būtent NKVC šią funkciją ir atlieka. Tai labai reikalinga, nes padeda  koordinuoti veiksmus – norint, kad efektyviai veiktų viena ar kita tarnyba, reikia žinoti visą bendrą grėsmės spektrą ir atitinkamai reaguoti, o kai kuriais atvejais ir nereaguoti, nes situacijos pervertinimas kartais yra didelė problema, gal net didesnė nei nereagavimas.

– Kibernetines atakas analizuoja ir kitos institucijos. Kaip NKVC koordinuoja šią veiklą, kad ji nesidubliuotų, o vienai institucijai sužinojus svarbią informaciją, ji būtų perduota kitoms?

Lyginant miestus, kur vyko tokie renginiai, specifinė ir geografija. Mūsų kaimynystė tokia, kokia yra; egzistuoja Rusijos ir Baltarusijos faktorius.

– NKVC neuzurpuoja kitų centrų veikimo atsakomybės, ribos gana aiškiai apibrėžtos. Pavyzdžiui, NKSC atsakingas už kibernetinių incidentų stebėseną, reagavimą ir padarinių likvidavimą, jo mandatas gana aiškus ir tikslus.

Kalbant apie šio ir mūsų centro sąveiką, jei, stebint kibernetinę erdvę, NKSC mato suaktyvėjimą, fiksuojamas kažkoks incidentas, mes nedelsiant gauname šią informaciją tiesioginiu režimu. Mūsų sąveika užtikrinama bendroje paletėje, matome, kaip kibernetinis incidentas įsikomponuoja ar ne į bendrus iššūkius, kuriuos stebime tuo pačiu metu.

Pavyzdžiui, jei būtų kibernetinis incidentas tuo pačiu metu su dezinformacijos ataka ar kokiu incidentu, provokacija prie valstybės sienos, matydami bendrą vaizdą galėtume suprasti, kas iš tikrųjų vyksta, ar tai koks pavienis atvejis, ar koordinuotas veikimas, kuris reikalauja sprendimų priėmėjų dėmesio, kažkokios reakcijos, pajėgų sutelkimo, budrumo lygio pakėlimo. NKVC ne uzurpuoja, o jungia ir sudaro bendrą vaizdą, kad visiems padėtų ir leistų suprasti, kas iš tikrųjų valstybėje vyksta.

– Kokį ratą sričių apima NKVC? Neseniai skelbta, kad jūs vertinote, ar reikia valstybės mastu skelbti ekstremaliąją situaciją dėl sausros.

– Ekstremaliųjų situacijų kriterijų labai daug, taip pat ir dėl gamtos stichijos, kaip kad sausra. NKVC įpareigotas vertinti, ar yra pakankamas lygmuo siūlyti Vyriausybei priimti sprendimą dėl valstybės lygmens ekstremaliosios situacijos.

Mūsų centras kaip analitinis darinys jungia informaciją, kuri patenka iš savivaldybių, vertiname, koks yra mastas, koks poveikis, kaip ekstremalioji situacija gali paveikti atskirus sektorius, ar yra daugiau kokios nors rizikos. Jei valstybės mastu paskelbiama ekstremalioji situacija, paskiriamas operacijos vadovas, kuris ieško būdų, kaip minimalizuoti padarinius, užkardyti grėsmes, greičiau išspręsti problemą.

– Kiek ir kokios srities specialistų dirba NKVC?

– Centre numatyta 30 etatų, dalis dar neužimti – esame stadijoje, kai ieškome geriausių įvairių sričių specialistų. Vieni turi darbo patirties Užsienio reikalų ministerijoje, kiti – žvalgybos tarnybos, treti – policijos, dar kiti – žiniasklaidos srityje. Tad specialybių spektras platus, nes centras užsiima kompleksiniais dalykais. Svarbiausios mums darbuotojo savybės – analitinis mąstymas, greitas reagavimas, situacijos supratimas, patirtis, naujausių technologijų išmanymas ir pan.

– Kas priima sprendimus, jei NKVC įžvelgia kažkokią grėsmę?

– Tiesioginiai mūsų surinktos informacijos vartotojai yra ministras pirmininkas ir Vyriausybės kancleris, taip pat ministerijų ir kitų institucijų, su kurių institucija vienas ar kitas incidentas būna susijęs, vadovai. Informacija dalijamės ir su kitais valstybės vadovais. Kas yra informuojami, priklauso nuo konkrečios situacijos ir konkretaus įvykio. Svarbu, kad NKVC aptarnauja Nacionalinio saugumo komisiją, kuri vertina situacijas ir teikia rekomendacijas Vyriausybei priimti sprendimus dėl veikimo.

NKVC įvaldęs ir administracinius dalykus, kad kuo greičiau būtų sušaukiami reikalingi specialistai, surengiami susitikimai, būtų pateikta reikalinga analizė, kad sprendimų priėmėjai remtųsi duomenimis, faktais, analize.