Kad prievarta ištiesintos upės vėl vingiuotų, Aplinkos apsaugos agentūra inicijavo bandomąjį šių upių renatūralizacijos projektą. Jį parėmė Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos programa. Projektą vykdanti viešoji įstaiga „Grunto valymo technologijos“ darbus pradėjo 2015 m. rugsėjį.
Kaip sakė šios įstaigos vadovas Rapolas Liužinas, upių vagas mėginama atkurti ne buldozeriais, o verčiant į jas akmenis, kelmus, šakas, rąstus ir kitas gamtines medžiagas, kurios sudarytų kliūtis ir priverstų ištiesintą upę vėl vingiuoti. Tai daroma remiantis atliktais moksliniais tyrimais ir skaičiavimais. Į senąsias vagas sugrąžintos upės turėtų tapti sraunesnės, tinkamesnės gyventi ir daugintis įvairesnėms žuvų ir vandens bestuburių rūšims, vandens augalams.
Pirmajam šio bandomojo projekto etapui buvo atrinkta dešimt upių atkarpų. Trijų iš jų – Vašuokos, Viešintos ir Vyžuonos – iki vieno kilometro ilgio atkarpose jau įrengtos kliūtys iš akmenų, rąstų, akmenų, žabinių ir pan. Vykdant projektą, pasak Rapolo Liužino, teko susidurti su kai kurių žemės savininkų, kurių sklypai ribojasi su renatūralizuotomis upių atkarpomis, melioracijos sistemas prižiūrinčių institucijų nepasitenkinimu. Darbą apsunkino ir vandens lygių pokyčiai, kintančios meteorologinės ir litologinės sąlygos, upių dugno nelygumai.
Šių trijų upių atkarpų renatūralizavimas – tik eksperimentas. Jeigu jis pavyks, bus bandoma atkurti ir daugiau melioratorių ištiesintų upių. Kaip sekėsi žengti šį pirmąjį žingsnį, kokių kilo problemų ir kaip reikėtų jas spręsti atkuriant kitas upių vagas, buvo aptarta praėjusią savaitę, prie renatūralizuotų Vašuokos ir Viešintos atkarpų susirinkus Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, kitų valstybės ir savivaldos institucijų, vietos bendruomenių atstovams, mokslininkams.
Šio projekto įgyvendinimo metu įgyta patirtis ir jo rezultatai leis įvertinti teisinius, technologinius ir projektinius klausimus gerinant Lietuvos upių būklę.
Naujausi komentarai