Seimas priėmė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Miškų įstatymui, leidusiam miškuose atstatyti sodybas.

Pritarė valstybės vadovei

Po aštrių diskusijų parlamentarai ketvirtadienį balsavo, ar atmesti valstybės vadovės veto gegužę priimtoms Miškų įstatymo pataisoms. Dauguma Seimo narių pasipriešino veto atmetimui – už tai buvo tik 45 parlamentarai iš 108 balsavusiųjų, prieš – 57, susilaikė 6.

Kitu balsavimu Seimas priėmė visas D.Grybauskaitės pasiūlytas pataisas šiam įstatymui. Už jas buvo 75 Seimo nariai, prieš tebuvo 5, susilaikė 22.

Per pastaruosius vienerius metus Prezidentė buvo vetavusi net 12 Seimo priimtų įstatymų. Visiems veto parlamente buvo pritarta.

Du komitetai siūlė atmesti veto

Veto Miškų įstatymui svarstymo Seimo posėdyje išvakarėse netgi du parlamentiniai komitetai – Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų – pasiūlė atmesti Prezidentės pasiūlymus ir patvirtinti pataisas tokias, kokias Seimas jau buvo patvirtinęs gegužę.

„Jaučiuosi nesmagiai dėl to, ką padarė du komitetai. Prezidentė bando išgelbėti politikus nuo tos gėdos, kurią jie pasidarė, priimdami šį įstatymą. Turime tarnauti ne atskirų asmenų, turinčių turtinių interesų, grupuotėms, bet visai visuomenei“, - sakė opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Dailis Alfonsas Barakauskas.

„Tęsiasi žemių perkėlinėjimo ir grobstymo epopėja. Vienas iš didžiausių nesusipratimų yra Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, kuris turi kovoti už aplinką, už gamtą, bet daro viską atvirkščiai, rengdamas ir gindamas štai tokius įstatymus“, - pridūrė D.A.Barakauskas.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis džiaugėsi, kad valstybės vadovė vetavo Miškų įstatymą. „Mes palaikome šį veto ir siūlome visiems palaikyti, nes jis atitinka tiek Konstitucinio Teismo išvadas dėl miškų tvarkymo, tiek ir pačią problemos esmę“, - kalbėjo jis.

Kitas socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad „Prezidentės pasiūlymai mažina tvorų Lietuvoje, kurios skiria visuomenę, o ne ją vienija“.

Dauguma valdančiųjų – prieš D.Grybauskaitės pasiūlymus

Ne vien opozicija, bet ir kai kurie valdantieji pasisakė už D.Grybauskaitės veto. Tautos prisikėlimo partijos atstovas Andrius Burba atkreipė dėmesį, kad Prezidentė savo veto „įstatymą grąžina į tą padėtį, į tą projektą, kurį buvo pateikusi Vyriausybė“. „Todėl nesuprantu, kodėl čia kažkas dar yra kiršinamas? Paremkime Prezidentę ir Vyriausybę“, - ragino jis.

A.Burba priminė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba įstatymą, kurį priėmė Seimas ir kurį Prezidentė vetavo, „yra aiškiai korupcinis“.

Bet kiti valdančiosios koalicijos atstovai pasisakė prieš D.Grybauskaitės pasiūlymus. „Prezidentės dekretas remiasi tokiu teiginiu – neva atstovaujama visuomenės interesams. Klausimas tik toks – kuriai visuomenės daliai? Ar 230 tūkstančių miškų savininkų ir jų šeimų nariai nėra ženkli visuomenės dalis?“, - retoriškai klausė Liberalų sąjūdžio atstovas Erikas Tamašauskas.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Edmundas Pupinis teigė taip pat, kaip ir Prezidentė ar opozicija, nepritariąs tvoroms paežerėse ar miškuose. „Bet nepritariu ir tam, kad valstybė neturi stuburo tas neteisėtai pastatytas tvoras išardyti. Seimo priimtas įstatymas tokių dalykų padėtų išvengti“, - teigė jis.

„Netiesa, kad rekreacinės zonos miškuose ir paežerėse priklauso ir į jas važiuoja tik milijonieriai“, - pridūrė E.Pupinis.

Aplinkos apsaugos komiteto vadovas konservatorius Jonas Šimėnas ragino „neatskirti „valstybės ir savininko interesų“.

„Prezidentė savo pataisomis pasiūlė išimti iš įstatymo nuostatą, kad galima atkurti buvusias sodybas privataus miško plotuose. Tai pažeidžia savininkų teises. Seimas pernelyg dėmesingai svarstė šį įstatymą, čia nekalbama apie jokias neribotas statybas. Čia kalbama tik apie teisę atkurti į Sibirą ištremto senelio sodybą“, - kalbėjo J.Šimėnas.

Ragino nusišalinti nuo balsavimo

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas įspėjo, kad balsavime neturi dalyvauti tie, kurie turi miškų, kurie turi asmeninių interesų dėl šio įstatymo. „Priešingu atveju, jeigu bus nustatyta, kad tokie interesų turintys dalyvavo balsavime, tuomet įstatymas nebus pateiktas Prezidentei pasirašyti ir vėl bus sugrįžta į veto svarstymus Seime“, - pranešė komisijos vadovas.

J.Šimėnas pripažino turįs sklypą miške. „Taip, turiu miško, bet neturiu jokio intereso dėl šio įstatymo, nes tame sklype nėra ir niekada nebuvo jokių sodybų“, - kalbėjo jis.

Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė piktinosi, kad „labai daug Seime gali būti tų interesų, nes labai daug kas turi miško ar sklypų“. „Mano giminė irgi turi miško, patenkančio į trečią ar ketvirtą kategoriją, tai kaip man dabar elgtis“, - klausė ji.

A.Salamakinas paaiškino, kad kiekvienas Seimo narys turi pats apsispręsti, ar dalyvauti balsavime, ar jo turimas turtas gali sukelti interesų konfliktą.

Niekas iš Seimo posėdyje dalyvavusių parlamentarų nepranešė nedalyvausiąs balsavime dėl Miškų įstatymo.

Po to, kai paaiškėjo balsavimo rezultatai, emocingą kalbą pasakė Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Teišerskytė: „Noriu „padėkoti“ kolegoms, kad jie dar kartą šiandien atėmė mano senelių ir tėvų, ištremtų į Sibirą, žemę prie Dubysos, kur kadaise stovėjo sodyba, bet buvo sovietų okupacijos laikais sugriauta. Dabar ji negalės būti atkurta“.

Sukėlė abejonių

Šalies vadovė Seimo gegužės 17-ąją priimtų Miškų įstatymo pataisų nepasirašė, sukritikavusi jose įtvirtintą leidimą atstatyti sodybas privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimas įrodomas archyviniais dokumentais. Aplinkos ministerijos duomenimis, pagal šį įstatymą galėtų būti statoma 140-yje tūkst. miško valdų.

D.Grybauskaitės teigimu, tokios pataisos kelia abejonių dėl jų atitikties Konstitucijai, sudaro prielaidas stichiškai, neprognozuojamai miškų urbanizacijai, miškų niokojimui bei apriboja visuomenei priėjimą prie miškų.

Prezidentė taip pat nesutiko, kad būtų atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė pagal natūralias linijų, rajoninės ar vietinės reikšmės viešųjų kelių, upių ar upelių, melioracijos griovių, aukštos įtampos elektros linijų ribas.

Itin reta išimtimi, pasak prezidentės, turi būti ir miškų skaidymas į mažesnes nei penkių hektarų valdas, o pagal Miškų įstatymą tai taptų taisykle. Miškų skaidymas į smulkias valdas, pasak D.Grybauskaitės, yra neūkiškas ir prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad suskaidžius miškus būtų sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, gamtinę aplinką bei skurdinti ir alinti miškus.

Ragino ieškoti kompromiso

Dėl sodybų atstatymo miškuose reikia rasti kompromisą, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui, bet užtikrintos per okupaciją nuosavybę praradusių žmonių teisės, ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Tai Vyriausybės vadovas sakė prieš balsavimą Seime, ar priimti Prezidentės vetuotą sodybas miškuose atstatyti leidžiantį Miškų įstatymą.

„Reiktų rasti tokį sprendimą, kad būtų neleidžiami piktnaudžiavimai, kai paridenę du apsamanojusius akmenukus kas nors iš valdžios artimų žmonių mėgdavo rodyti, kad buvo pamatai. Bet jeigu pagal archyvinius duomenis įrodoma, kad ten yra buvusi sodyba, nežinau, ar pats geriausias dalykas būtų taip susigrąžinusiems savininkams po daugelio kančių drausti atstatyti savo mylėtą sodybą“, - interviu Žinių radijui sakė A.Kubilius.

Premjeras pabrėžė, kad kartais okupacijos laikotarpiu sodybas praradę žmonės, kurių dalis dėl turėto turto sovietų valdžios buvo ir ištremti į Sibirą, nepagrįstai pavadinami spekuliantais.

„Reikia rasti sutarimą, kompromisinį sprendimą. Miškų savininkai, kurie susigrąžina nuosavybę, kuri buvo atimta okupacijos laikotarpiu ir daugelis už tai, kad turėjo tokią nuosavybę, patyrė tremtis į Sibirą ir kitur - jų, susigrąžinančių savo nuosavybę, tikrai nereikėtų vadinti tokiais nepagarbiais žodžiais kaip spekuliantai“, - interviu Žinių radijui sakė A.Kubilius.