„Antikūnų buvimas neparodo aktyvios infekcijos. Čia yra pagrindinė problema. Antikūnų buvimas gali parodyti buvusią infekciją ir tą mes parodėme, tą rodo ir užsienio mokslininkų publikacijos“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Žvirblienė.

A. Žvirblienė kartu su kitais Vilniaus universiteto mokslininkai šių metų gegužę nustatė, kad greitieji koronaviruso testai, nustatantys antikūnus kraujyje, geriausius rezultatus rodo praėjus 14–50 dienų nuo pirmųjų koronaviruso simptomų arba teigiamo molekulinio (PGR) tyrimo atsakymo, todėl nėra tinkami esamo susirgimo diagnostikai.

Apie šių tyrimų rezultatus buvo informuota ir Sveikatos apsaugos ministerija. Juos balandį kartu su A. Žvirbliene pristatė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Gavome ekspertų išvadas. Greitieji testai nėra tinkami nustatyti šiuo metu sergančius koronavirusu“, – balandžio 19 dieną sakė A. Veryga.

Tačiau per spaudos konferenciją ketvirtadienį ministras A. Veryga pranešė, kad greitaisiais testais planuojama tirti mokytojus. Anot jo, tam tikrais atvejais esamą ligą šiais testais įmanoma nustatyti.

„Tai, kad nustatomas antikūnų susiformavimas, nereiškia, kad žmogus tikrai jau yra baigęs sirgti. (...) Gali būti nustatomi ir tam tikri židiniai. Žinoma, labai daug nenustatysim“, – aiškino A. Veryga.

A. Žvirblienė sutinka, kad tokių atvejų būna, tačiau pabrėžia, kad jie yra reti.

„Teoriškai taip gali būti. Tai nėra dažni atvejai. Tais atvejais, kai infekcija užsitęsia, kai jau atsiranda antikūnų ir vis dar yra viruso, tas testavimas galbūt ir turi prasmę. (...) Tai gali būti kokiam penktadaliui, aš taip manyčiau“, – teigė profesorė.

Trumpai tariant, antikūnų testas nėra tinkamas ūmios infekcijos diagnostikai. Tuo viskas yra pasakyta.

„Trumpai tariant, antikūnų testas nėra tinkamas ūmios infekcijos diagnostikai. Tuo viskas yra pasakyta. (...) Moksliniai tyrimai rodo, kad tai nėra tikslinga“, – pridūrė ji.

Greitųjų testų šį pavasarį buvo įsigijusi ir Lietuvos kariuomenė. Jos teigimu, testais buvo tikrinami iš namų grįžę šauktiniai. Tačiau nė vienas greitaisiais testais nustatytas įtariamas koronaviruso atvejis, vėliau atlikus laboratorinius tyrimus, nepasitvirtino.

„Būtent šiais testais kaskart buvo tikrinami iš namų grįžę šauktiniai, ir tik gavus teigiamą greitojo testo rezultatą, kariai būdavo izoliuojami ir tiriami jau tiksliai dėl COVID-19 diagnozavimo ar paneigimo (tokių atvejų buvo ne vienas, tačiau visais atvejais po greitojo testo atlikus COVID-19 identifikuojančius testus pastarųjų atsakymai buvo neigiami)“, – BNS yra sakęs Lietuvos kariuomenės atstovas.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją kovo mėnesį už daugiau nei 6 mln. eurų iš įmonės „Profarma“ įsigijo daugiau nei pusę milijonų Austrijos gamintojo testų. Didžioji jų dalis iki šiol nepanaudota, nes nėra tinkami greitajai COVID-19 diagnostikai.

Dalis greitųjų testų šiuo metu yra naudojami populiacijos tyrimui.

Be kita ko, greitųjų testų pirkimo aplinkybes narpliojanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tiria galimą sukčiavimą, dokumentų klastojimą, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimą ir piktnaudžiavimą.

Įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir įgaliojimų viršijimu, kai galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, pateikti rugpjūtį iš pareigų pasitraukusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei. Ji įtarimus neigia.

Iš viso įtarimai pateikti šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – ir testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai. Vienas jų – Vilniaus tarybos narys Redas Laukys.