„Vilniaus Baltupių progimnazijoje, kuriai dar tris dienas vadovausiu, yra 800 vaikų. Per daug“, - sakė V. Blinovas, pomėgį keliauti nusprendęs paversti pragyvenimo šaltiniu ir išvykstantis gyventi bei dirbti į Kretą, Kanarus, Egiptą.

Pasak V. Blinovo, rajonų progimnazijose mokinių sparčiai mažėja ir tai taip pat problema. Jei mokytojų išlieka tiek pat, mokykloms labai sunku išgyventi finansiškai.

Aktualija, kurią Lietuvos progimnazijų asociacija aptars antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) vyksiančiame suvažiavime, - etatinio apmokėjimo mokytojams už darbą nuo rugsėjo pirmosios tvarka.

Lietuvos mokyklos pastatytos kareivinių principu: siauri koridoriai, nėra erdvių popamokinei veiklai, vaikai neturi kur burtis ir ką veikti per pertraukas.

Pasak V. Blinovo, progimnazijų asociacijai ši diena gali būti ypatinga, nes ŠMM, asociacijai paprašius, pademonstruos dviejų mokyklų - didmiesčio ir mažos - etatinio apmokėjimo principus po rugsėjo pirmosios.

„Tikiu, kad po to dalis nuogąstavimų, kuriuos mini progimnazijų darbuotojai, išnyks“, - sakė asociacijos vadovas.

Pasakymus, kad reikia grįžti prie sovietinių mokyklų ir kad pradinės, progimnazijos ir gimnazijos nėra gerai, progimnazijų asociacijos vadovas vertina kritiškai. „Progimnazijos nepritartų siūlymams grįžti atgal. Vaikai turi mokytis pagal tam tikras amžiaus grupes“, - sakė V. Blinovas.

Progimnazijos direktorius puikiai atsimena, kad vidurinėse mokyklose penktų ar šeštų klasių mokiniai buvo tarsi nematomi, nes užgožiami vyresnių.

„O dabar aštuntokai, dešimtokai aktyviai organizuoja šventes, atstovauja mokyklai išorėje ir viduje. Tai turi didelės įtakos jų socialinei brandai“, - sakė V. Blinovas

Progimnazijų segmentą asociacijos vadovas vadino ypatingu. Viena vertus, čia mokosi patys „nepatogiausi“ vaikai, kita vertus, pagrindinėse mokyklos dedami atskirų dalykų pagrindai.

V. Blinovo įsitikinimu, progimnazijos - vakarietiškos kultūros požymis. „Tai nereiškia, kad visos mokyklos turi būti suskaldytos pagal amžiaus tarpsnius į pradines, progimnazijas ir gimnazijas, nors, mūsų nuomone, sistema turi būti tokia“, - sakė progimnazijų asociacijos vadovas, primindamas, kad sovietmečiu paskutinė progimnazija buvo uždaryta 1953 metais.

Šiuo metu Lietuvoje per šimtas progimnazijų, asociacijai priklauso 76.

Antradienį Lietuvos progimnazijų asociacijos suvažiavime ne tik bus pristatytos švietimo politikos aktualijos, bet ir renkama nauja taryba bei jos pirmininkas.