Po darbų moterys skuba tiesiai į šokių salę.
„Man šokis yra džiaugsmas – jautiesi toks gyvas, norisi kažką veikti, energijos daugėja“, – pasakojo Jurgita, šokanti linijinius šokius.
„Tai yra tokia įkrova – atrodo, dieną pavargęs, bet vakare pasidžiaugi, kūnas atsigauna šokant“, – kalbėjo Roma, šokanti linijinius šokius.
O partnerio net nereikia.
„Visi, kas nori, stoja į linijas ir šokame kartu. Būna įvairių atvejų – ateina mama su dukra, ir suaugusios moterys, ir vaikai. Vyrų pas mus ateina mažai“, – pasakojo linijinių šokių mokyklos „LineDance LT“ vadovė Renata Janušonienė.
„Gal ir neblogai būtų, jei būtų daugiau vyriškos kompanijos, bet visi ir taip smagiai pašokame“, – pridūrė moteris.
Prognozės rodo, kad šokius be partnerio moterims gali tekti rinktis vis dažniau. Per artimiausius 20 metų moterys sudarys daugiau nei pusę visos šalies gyventojų. Šokėjų tai nestebina.
„Moterys ištvermingesnės, jos daugiau susidraugauja, susibendrauja. Sportas yra judėjimas, bendravimas, o čia dar ir muzika skamba“, – kalbėjo R. Janušonienė.
Valstybės duomenų agentūra skelbia naujausias demografines prognozes – tikėtina, kad 2100-aisiais Lietuvoje bus bent ketvirtadaliu mažiau gyventojų.
„Nuolatinių gyventojų skaičius sieks 2 mln. 152 tūkst. Palyginti su 2025 metų pradžia nuolatinių gyventojų skaičius sumažės 25,5 procento“, – teigė Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.
Tūkstančiui vyrų teks beveik 1100 moterų, tad gimstamumas gali kristi į dar neregėtas žemumas.
„Vaikų skaičius lėtai mažės – nuo dabartinių 14 procentų jis prognozuojamo laikotarpio pabaigoje sieks apie 11 procentų“, – aiškino I. Masiulaitytė-Šukevič.
Demografinė krizė prognozuojama ne tik Lietuvai – sprendimų ieškoma visoje Europoje. Svarstoma, kas kompensuos darbo jėgos trūkumą, nes gimstamumas nebeužtikrina kartų kaitos.
„Atskiros ministerijos turėtų pereiti prie šešių dienų darbo savaitės, nes reikia labai greitai padaryti daug dalykų, kad nesusidurtume su problemomis, kurios mums akivaizdžiai gresia“, – teigė Socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.
Pirmasis planas, kurio griebiasi valstybės – skatinti gimstamumą. Tačiau net ir dosnios išmokos problemų neišsprendžia.
„Šiandien sąlygos Lietuvoje yra geriausios, tokių niekada nebuvo, tačiau turime žemiausią gimstamumo lygį“, – kalbėjo B. Gruževskis.
Per pastaruosius devynerius metus Lietuvos išlaidos skiriamos vaiko priežiūrai padidėjo 85 procentais. Anot ekonomistų, tai rodo, kad vien tik pinigų neužtenka.
„Reta politinė priemonė ar sprendimas galėtų radikaliai ką nors pakeisti, o Vakarų šalių pavyzdžiai rodo, kad labai sunku pasipriešinti šiai tendencijai“, – aiškino ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Sociologai sako, kad didžiausia problema – mažėjantis gimdyti galinčių moterų skaičius.
„Jeigu 1990 metais tokių moterų turėjome daugiau nei 900 tūkstančių, dabar jų yra, apibendrinant, apie 600 tūkstančių“, – teigė VDU Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė.
2100-aisiais šis skaičius gali nesiekti nė 350 tūkstančių.
„Tai reiškia, kad paėmus konkrečią savivaldybę turėsime tiesiog mažiau vaikų, mažiau moksleivių, mažiau darbo jėgos ir jaunų žmonių“, – aiškino A. Maslauskaitė.
Valstybės planas skatinti gimdyti, anot sociologų, jau nebeveikia. Net jei kiekviena moteris pagimdytų po tris vaikus, rezultatai būtų matomi tik po kelių kartų.
„Atsiprašau, bet tokia bus ateitis – vaikų tikrai bus mažiau, nes šiandien vaiko gimimas nebėra materialinis veiksmas“, – kalbėjo B. Gruževskis.
Anot ekonomistų, šiuolaikinė visuomenė orientuota į nuolatinį augimą ir vartojimą, todėl valstybė turi ieškoti sprendimų, leidžiančių ir siekti karjeros, ir auginti vaikus.
„Be švietimo ir kokybiškos, laiku bei vietoje ir greitai suteikiamos sveikatos apsaugos labai sunku tikėtis, kad šeimos ryšis turėti daugiau vaikų“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Būtina dirbti su ištekliais, kuriuos turime šalyje. Šiandien didžiausias išteklius yra pensinio amžiaus žmonės“, – pabrėžė B. Gruževskis.
Jis teigia, kad valdžia turi rūpintis vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimu – kitu atveju atsidursime kryžkelėje.
„Lietuvoje ir daugelyje Rytų Europos šalių darbas pensiniame amžiuje suprantamas kaip prievarta. Žmonės vengia galvoti apie darbą pensiniame amžiuje. Pirmiausia reikia keisti nuostatą politikos lygmenyje“, – sakė B. Gruževskis.
Sako, kad turi keistis ir darbdavių požiūris, o darbo sąlygos – būti pritaikytos įvairaus amžiaus žmonėms.
„Labai svarbi mokymosi visą gyvenimą tendencija ir populiarumas, nes senėjant visuomenei būtina, kad gyventojai išliktų darbingi, nuolat mokytųsi ir būtų paklausūs darbo rinkoje“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Lietuvoje laisvų darbo vietų – daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje – per 2 procentus. O sprendimai, anot B. Gruževskio, yra daug arčiau nei atrodo.
„Drįstu teigti, kad turime perteklinių darbo išteklių – pažiūrėkite į nedarbą ir jaunimo nedarbą“, – kalbėjo B. Gruževskis.
Pernai pirmą kartą nuo 1960-ųjų Europoje gimusių kūdikių skaičius sumažėjo iki mažiau nei 4 milijonų – tai vienas mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)