Ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo yra baigiamas ir netrukus pasieks teismą.

Tai žurnalistams per spaudos konferenciją Generalinėje prokuratūroje trečiadienį sakė laikinai generalinio prokuroro pareigas einantis Darius Raulušaitis. Jis taip pat sakė, kad šiame ikiteisminiame tyrime yra „viena įtariamoji“, jos asmenybės pareigūnas neįvardijo.

Jis taip pat pranešė, kad Generalinė prokuratūra išnagrinės naujienų agentūros BNS pareiškimą ir pateiks atsakymą.

„Ar bus kokie nors tyrimai, toliau revizuojami sprendimai, pritaikyti aptariamas prievartos priemones, priklausys ir nuo tų asmenų pozicijos, kurių atžvilgiu tos priemonės buvo taikytos. Jeigu ties asmenys nuspręs teismų nutartis skųsti, aukštesnieji teismai tuos skundus nagrinės. Jeigu nutartys būtų panaikintos, atsirastų pagrindas vertinti prokuroro veiksmus, kuris kreipėsi su prašymu dėl tokių nutarčių“, - sakė D.Raulušaitis.

Į spaudos konferenciją susirinkę žurnalistai D.Raulušaičio teiravosi, kodėl specialiosios tarnybos slapta klausė ne tik esamų, bet ir buvusių BNS darbuotojų pokalbių, kurie agentūroje nebedirba seniai, nedirbo BNS pradėjus ikiteisminį tyrimą. Teirautasi, ar laikinasis prokuratūros vadovas neabejoja tyrimą kontroliavusio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ginto Ivanausko kompetencijos.

„Dėl tyrimo taktikos, strategijos sprendimus priima tyrimus organizuojantis prokuroras vienasmeniškai. Dėl taikytinų prievartos priemonių sprendžia teismas. Prokuroras kreipėsi į teismą ir tuos leidimus gavo“, - sakė D.Raulušaitis.

Jis teigė, kad aplinkybė, jog pritaikius prievartos priemones, negauta tyrimui naudingos informacijos, neleidžia vertinti prokuroro veiksmus kaip neatitinkančių teisėtumo reikalavimų.

Kaip ilgai klausytasi žurnalistų pokalbių, D.Raulušaitis pasakyti negalėjo, jis minėjo, kad tyrimui naudos neatnešę pokalbių įrašai sunaikinti. Jis sakė, kad asmenų, kurių klausytasi slapta, skaičius neleidžia vertinti, ar gerai, ar blogai buvo organizuotas tyrimas - svarbiausia yra teisėtumas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, reaguodama į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl valstybės paslapties atskleidimo buvo klausomi ir įrašinėjami 17 esamų ir buvusių naujienų agentūros BNS darbuotojų pokalbiai telefonu, pareiškė, jog teisėsauga neturėtų taikyti pasenusių sovietinių metodų.

„Metiniame pranešime prezidentė pabrėžė, kad teisėsauga turi pradėti dirbti moderniai, o ne taikyti pasenusius sovietinius, žmogaus teisės pažeidžiančius persekiojimo metodus. Teisė negali būti ginama iš jėgos pozicijų“, - teigiama prezidentės spaudos tarnybos išplatintame pranešime.

Jame primenama, kad D.Grybauskaitė „reaguodama į neadekvačias žiniasklaidai taikytas persekiojimo priemones“ pernai lapkritį pateikė įstatymo pataisas, kurios sugriežtina procesinių veiksmų prieš žurnalistus atlikimo reikalavimus ir padidiną žiniasklaidos laisvės apsaugą.

„Nors prezidentė siūlė jas Seimui nagrinėti ypatingos skubos tvarka, pataisos dar nėra priimtos. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas prezidentės pataisoms pritarė tik šiandien“, - teigiama komentare.

Prokuratūra informavo, kad ikiteisminiame tyrime buvo klausomi ir įrašinėjami septyniolikos naujienų agentūros BNS esamų ir buvusių darbuotojų pokalbiai telefonu.

„Iš esmės telefoninių pokalbių klausimasis yra normalus tyrimo veiksmas - tiesiog juo reikia naudotis laikantis tam tikrų taisyklių, laikantis proporcingumo principo. Tai nėra blogis, tik tas priemones reikia protingai taikyti“, - mano D.Raulušaitis.