Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas sako, kad Apeliacinis teismas savo nuosprendžiu konstatavo, jog Darbo partija 2004-2006 metais gyveno iš milžiniškų lėšų, neaiškios kilmės lėšų, kurios buvo nepaskaitomos, nedeklaruojamos ir naudojamos partijos veiklai.
Prokuroras teigė, jog dėl galimo šio nuosprendžio apskundimo Aukščiausiajam Teismui nuspręs susipažinęs su visais Apeliacinio teismo sprendimo motyvais. Jis sakė, kad tam tikrais klausimais mato pagrindą rašyti kasacinį skundą.
„Noriu pasidžiaugti, kad pagaliau turime apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir šiandien pagaliau nuosprendis Darbo partijos byloje įsiteisėjo. Teismas konstatavo faktus, kurie svarbūs mums visiems“, – po nuosprendžio paskelbimo pirmadienį žurnalistams sakė prokuroras.
Jis sakė, kad teismas paskelbė, kad išteisina kaltinamuosius dėl sukčiavimo, nesumoėktų mokesčių, manydamas, kad tie veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnį, kuris numato atsakomybę už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą. Šiai dienai pagal šį straipsnį suėjusi senatis ir apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas.
„Tai yra teisinis klausimas, kvalifikavimo. Pirmos instancijos teismas tai įvertino kaip sukčiavimą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad tai turi būti vertinama teisiškai pagal lengvesnį, 220 straipsnį“, – sakė prokuroras.
Beje, Generalinė prokuratūra būtent pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnį ir buvo atidavusi kaltinamuosius teismui. Nauji kaltinimai - sukčiavimas buvo inkriminuotas tik 2012 metų spalio 26 dieną.
Tiek Darbo partija, tiek keturi su ja siejami asmenys buvo kaltinami neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu valstybės institucijoms, siekiant išvengti mokesčių ir apgaulingu pareiškimu apie juridinio asmens veiklą. Šie du Baudžiamojo kodekso straipsniai pagal 2012 metų spalį prokuroro naujai pateiktą kaltinimą pakeisti į Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, kuris numato atsakomybę už sukčiavimą.
Tuomet prokuroras S.Verseckas sakė perkvalifikavęs kaltinimus „atsižvelgdamas į dabartinę teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kad mokestinių prievolių vengimas prieš valstybę yra sukčiavimas". Kaltintojas tuomet sakė, kad, pakeitus kaltinimus į sunkesnius, ilgėja senaties terminas, griežtėja bausmės. Pagal senesnius kaltinimus, senaties terminas buvo aštuoneri metai, skaičiuojant nuo 2006 metų. Pagal dabartinius kaltininimus, senaties terminas - dešimt metų.
Dabar S.Verseckas žurnalistams minėjo, kad vyksta teisinė diskusija, Aukščiausias Teismas formuoja praktiką esą sukčiavimas gali būti kvalifikuojamas tik PVM bylose.
„Pasvarstysime, ar šį klausimą kelti iš naujo kasacinės instancijos teisme, kuris teismas buvo teisus - pirmos ar apeliacinės instancijos teismas“, – sakė S.Verseckas.
Jis sako, kad dėl kasacinio skundo apsispręs išanalizavęs Apeliacinio teismo nuosprendžio motyvus.
Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį išteisino buvusį Darbo partijos vadovą europarlamentarą Viktorą Uspaskichą dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo. Už kitą nusikaltimą – apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą jam skirta piniginė 6,8 tūkst. eurų bauda.
Kiti Darbo partijos kaltinamieji taip pat išteisinti dėl sukčiavimo, o dėl juodosios buhalterijos skirtos jiems piniginės baudos.
Prieš pustrečių metų – 2013 metų liepos 12 dieną – už sukčiavimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą Vilniaus apygardos teismas buvo skyręs ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Generalinės prokuratūros prokuroras S.Verseckas siūlė V.Uspaskichą nubausti šešerių metų laisvės atėmimo bausme.
Nuosprendis pakeistas ir kitų asmenų atžvilgiu - „darbietis“ Vytautas Gapšys nubaustas 3,6 tūkst. eurų bauda, buvusi buhalterė Marina Liutkevičienė 5,7 tūkst. eurų bauda.
Nuteistieji prašė juos išteisinti, teigdami, kad tai politinė byla.
Darbo partija kaltinta 2004-2006 metais galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų (beveik 7 mln. eurų) pajamų ir 23 mln. litų (6,6 mln. eurų) išlaidų.
Naujausi komentarai