Prokurorai ėmėsi tirti, kokios priežastys galėjo sukelti didelių nuostolių atnešusį kiaulių maro protrūkį Jonavos rajone.

Kauno apygardos prokuratūra penktadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą „dėl didelį atgarsį visuomenėje sukėlusio kiaulių maro Jonavos rajone esančiame kiaulių ūkyje“.

Pranešama, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį – „didelės vertės turto sunaikinimas“, ir 229 straipsnį – „netinkamas pareigų atlikimas“.

„Siekiant nustatyti viruso kilmę ir galimus patekimo būdus į kiaulių ūkį, šiuo metu yra formuluojamos užduotys, klausimai, galėsiantys padėti atsakyti į pareigūnus ir visuomenę dominančius klausimus“, – ikiteisminio tyrimo proceso veiksmus komentavo Kauno apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gintautas Tamulionis.

Sudaryta tyrimo grupė iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų. Tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros bei Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorai.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas po to, kai į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Lietuvos vyriausiasis veterinaras, neatmetęs, jog kiaulių maras Jonavos rajone buvo sukeltas tyčia.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius, vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius Jonas Milius yra sakęs, kad Jonavos rajone, Šilų kaime, „Beržų komplekso“ kiaulių fermoje, kurioje buvo laikoma beveik 16 tūkstančių kiaulių, nustatytas klasikinis kiaulių maras (KKM) galėjo būti sukeltas tyčia. „Priežastis dar aiškinamės, vyksta intensyvus tyrimas. Bet neatmetu versijos ir tyčinio užkrėtimo. Dėl to, kaip ir priklauso pagal taisykles, kreipėmės į Generalinę prokuratūrą“, - kalbėjo J.Milius.

Preliminariais duomenimis, kiaulių maro protrūkis, išplitęs ir kai kurias kitas Jonavos rajono fermas, atnešė mažiausiai 10 milijonų litų nuostolių. Dalį jų bus prašoma kompensuoti iš Europos Sąjungos fondų.