Šią savaitę Vytautas ir Laimutė Kedžiai stojo prieš teismą dėl savo mažametės anūkės tvirkinimo. Teismai jau yra įsukę ne vieną Klonio gatvės patvorių veikėją, tačiau pagrindinė skandalo įpūtėja ir puoselėtoja Neringa Venckienė, nors ir su keletu kaltinimų, tebėra nepasiekiama Lietuvos teisėsaugai.

Dar daugiau – prokurorai LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ prisipažino, kad jie net nežino, kur šiuo metu yra buvusi teisėja. Prieš kurį laiką jos pėdsakai buvo aptikti Jungtinėse Valstijose, tačiau, regis, pačių prokurorų rankomis N. Venckienei buvo sudarytos sąlygos pasislėpti. Buvo vykdoma ne viena paieška, į Lietuvą buvo pargabenti kriminaliniai autoritetai, Lietuvos Kriminalinės policijos biuras turi bendradarbiavimo patirtį su užsienio šalių kolegomis, bet, kaip „Savaitei“ sakė praeityje aukštas pareigas užėmęs kriminalistas, – tuo metu prokuratūrai ne valiai vadovavo.

N. Venckienė pabėgo iš Lietuvos 2013-ųjų balandį, kai Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę, leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Krušna tvirtina, kad prokurorai šiandien nežino, kur slapstosi įtariamoji. Buvusi parlamentarė dingo kaip į vandenį.

„Kol kas informacijos apie asmens konkrečią buvimo vietą konkrečioje užsienio valstybėje nėra žinoma“,– sakė prokuroras.

Pabėgusių nuo teisėsaugos asmenų paiešką su Europolu ir Interpolu vykdo Lietuvos Kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Jiems užduotis formuluoja ikiteisminį tyrimą vykdantis prokuroras bei Generalinė prokuratūra. Paaiškėjo, kad policija 2013 metais sekė pabėgusią įtariamąją, informavo prokurorus. Tą patvirtina ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnas.

„Nuo pat paieškos paskelbimo dienos policija disponuoja pakankama informacija apie N. Venckienės buvimo vietą, apie jos vykimo maršrutus. Jei bus priimtas sprendimas dėl suėmimo – policija imsis veiksmų“,– 2013-ųjų rugpjūtį tikino laikinasis Kriminalinės policijos biuro viršininkas Andžejus Roginskis.

Vadinasi, prokurorai galėjo liepti policijai N. Venckienę suimti, tačiau prašė tik pranešti, kad ji atvyktų į Lietuvos prokuratūros apklausas. Tokį nurodymą, matyt, ir įvykdė Jungtinių Valstijų pareigūnai. Taip bėglė buvo perspėta, kad Lietuvos policija žino, kur ji slapstosi.

Šiaulių apygardos prokurorė Nina Raugienė, kurios žinioje tuo metu buvo N. Venckienės byla, 2013-ųjų rugpjūtį patvirtino, kad policija iš tiesų žino įtariamosios buvimo vietą, tačiau per atstovą spaudai pareiškė, kad kol kas suimti įtariamąją nėra reikalo.

„Šiuo metu, šioje tyrimo stadijoje, bent prokuroro nuomone, suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės, nėra pagrindo skirti“,– tuomet taip pat sakė Šiaulių apygardos prokuratūros atstovas Martynas Povilaitis.

Šiaulių prokurorei anuomet pritarė ir jos viršininkas, pavedęs šiai periferijos prokurorei tirti rezonansinę bylą.

„Prokurorė gavo iš policijos informaciją, nurodant toje informacijoje konkretų adresą ir asmenį, pas kurį gali gyventi N. Venckienė. Teisinės pagalbos prašymas yra nustatyti N. Venckienės buvimo ar gyvenamąją vietą JAV ir toliau – įteikti jai šaukimą ar kitaip susisiekti su ikiteisminį tyrimą atliekančia prokurore“,– 2013-ųjų lapkritį pasakojo tuometinis generalinis prokuroras Darius Valys.

Parlamentaras Vitalijus Gailius, būdamas Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoju, vykdė ne vieną paiešką, koordinavo ir Henriko Daktaro grąžinimą į Lietuvą. Anot V. Gailiaus, asmenį grąžinti galima dviem būdais – per ekstradicijos procedūrą arba kai paieškomas asmuo toje šalyje, kur slapstosi, pažeidžia imigracijos taisykles. Pastarasis greitesnis, tačiau tam būtinas labai kruopštus planavimas, geri kontaktai su užsienio partneriais. Tokią bendradarbiavimo patirtį Lietuvos Kriminalinės policijos biuro pareigūnai turi. Tad N. Venckienė galėjo būti grąžinta į Lietuvą po trijų mėnesių, pasibaigus Jungtinių valstijų vizos galiojimui.

„Taip, „banditus“ parveždavom į Lietuvą, bet tuo metu prokuratūrai ne valiai vadovavo. Taip blogai dar nebuvo. Čia yra eilinis prokuratūros vadovybės nekompetencijos pavyzdys perduoti bylą prokurorui, kuris neturi tarptautinio bendradarbiavimo patirties ir elgėsi taip, kaip leidžia jo žinojimas. Prokuroras nesiėmė priemonių suteikti teisinį pagrindą, norint laiku paskelbti tarptautinę paiešką suėmimo tikslu“, – sakė V. Gailius.

Pernai Generalinė prokuratūra po visą Lietuvą išblaškytą vadinamosios Kauno pedofilijos bylos tyrimą apjungė į vieną. Dabar ikiteisminį tyrimą vykdo tyrėjų grupė, sudaryta iš Šiaulių, Vilniaus, Kauno prokurorų ir kriminalistų. Pernai žiniasklaida pranešė, kad N. Venckienei tarp kitų įtarimų neva pateiktas ir kaltinimas viešai raginus pažeisti Lietuvos valstybės suverenitetą. Už tokį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų.

Buvęs Teisės instituto vadovas, tarptautinės teisės ekspertas Algimantas Čiapas sako, kad jei Amerikos teismas gautų tokiais kaltinimais grįstą prašymą, N. Venckienės ekstradicijos svarstymas būtų sužlugdytas.

„Pagal JAV ir Lietuvos vyriausybių ekstradicijos sutartį, ekstradicija dėl politinių nusikaltimų nevykdoma nesiaiškinant, ar nusikaltimas dar turėjo ir bendrakriminalinių požymių ar ne“,– sakė Vilniaus pažangiųjų studijų instituto direktorius.

Metus tylėję, „Savaitės“ priremti prokurorai dabar tikina, kad tokiu nusikaltimu N. Venckienė nėra įtariama.

„Ne, tokio įtarimo nėra. Aš esu susipažinęs su nutartimi dėl suėmimo skyrimo tam asmeniui ir apie jokius persekiojimus politiniais motyvais nėra nė kalbos“,– pareiškė T. Krušna.

Anksčiau Generalinės prokuratūros vadovai yra ne kartą teigę, kad siekti N. Venckienės esktradicijos būtų neadekvatu, nes ji esą įtariama nesunkiais nusikaltimais.

„Tai jokių stebuklų čia neįvyks. Jeigu prokuroras kreipsis į užsienio valstybę dėl ekstradicijos, tai ta ekstradicijos procedūra ir įvyks“,– 2014-ųjų birželį sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

Skelbiama, kad buvusi Kauno teisėja kaltinama šmeižtu, mirusiojo paniekinimu, piktnaudžiavimu tarnyba, teismo sprendimo nevykdymu, pasipriešinimu pareigūnams, trukdymu antstolei vykdyti teismo pavedimą, piktnaudžiavimu globėjos pareigomis.

Vadinamoji Kauno pedofilijos byla jau pareikalavo penkių žmonių gyvybių. Nušautas ir po mirties šmeižtas teisėjas Jonas Furmanavičius. Jo žudikai iki šiol nesurasti, žuvusiojo teisėjo motina mirė taip ir nesulaukusi teisingumo.

Tuo metu visą šitą skandalą, kuris, vis labiau aiškėja, neturi nieko bendra su tikrove, sukėlusi Kauno teisėja N. Venckienė, užuot stojusi prieš teismą ir sulaukusi deramo atpildo, per savo advokatus reikalauja iš Lietuvos valstybės kažin kokių neva uždirbtų pinigų ir gyvena sau lyg nieko nebūtų nutikę.

O Lietuvos prokurorai po dviejų su puse jos dingimo metų tegali konstatuoti, kad jie net nežino, kur ji yra.