„Šiandien buvo gauta informacija, kad kažkurioje valdyboje dar gyvybinga padėtis, kada ugniagesiai vadovams keičia automobilių ratus“, – žurnalistams sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

„Gavome vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad vadovų, jų sutuoktinių, dukters automobilių ratus keičia ugniagesiai. Tokia praktika tikrai netoleruotina“, – pridūrė jis.

Ministras patvirtino, kad gavus vaizdo įrašą pradėtas tarnybinis patikrinimas.

VRM kol kas neatskleidžia tyrime figūruojančių ugniagesių ir jų vadovų pavardžių.

Tyrimas dėl ugniagesių kopėčių

Atlikusi patikrinimą dėl ugniagesių kopėčių pirkimo Vidaus reikalų ministerija (VRM) penktadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Ministerija prašo įvertinti buvusio Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovo Remigijaus Baniulio ir departamento Administravimo valdybos Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėjo Klemenso Talunčio veiksmus. VRM įtaria, kad jie galėjo netinkamai atlikti savo pareigas ir dėl to valstybė patyrė didelę žalą. Tai rašoma atlikto pirkimo patikrinimo išvadose, kurias turi BNS.

„Visa surinkta medžiaga yra perduota Generalinei prokuratūrai, kad ji įvertintų vadovų veiksmus“, – žurnalistams sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Tarnybinio patikrinimo dėl šių dviejų pareigūnų atsakomybės negalima pradėti, nes suėjo senatis, pažymi ministerija.

Ugniagesiai pernai pasirašė sutartį dėl automobilinių kopėčių nuomos už 6,5 mln. eurų iš bendrovės „Iksada“. PAGD nurodyta įvertinti galimybę nutraukti pirkimo sutartis.

Atliekant kopėčių pirkimo vertinimą nustatyta, kad buvusi ugniagesių vadovybė netyrė įrangos pardavimo rinkos, o kopėčių nuomos sutartį pasirašė su vieninteliu dalyvavusiu tiekėju, nors panašios kitų gamintojų kopėčios kainuoja mažiausiai ketvirtadaliu (nuo 24 iki 34 proc.) pigiau.

„Yra požymių, kad tai buvo piktybiniai veiksmai, siekiant nupirkti autokopėčias brangiau, nei jų kaina rinkoje“, – sakė E.Misiūnas.

Per patikrinimą nustatyta, kad pirkimo eiga domėjosi dar penkios pasiūlymų nepateikusios įmonės.

Abejonių tyrėjams kėlė ir pats pirkimo būdas, jog vietoje automobilinių kopėčių įsigijimo buvo pasirinkta jų nuoma. Vis dėlto teisiškai šiuo aspektu nusižengimų nenustatyta: PAGD nebuvo gavęs lėšų investicijoms, o iš einamųjų apyvartinių lėšų įsigijimai negalimi.

E.Misiūnas nurodė, kad jeigu ugniagesiai nenutrauks sutarties dėl kopėčių nuomos, vėliau jie Vyriausybės nutarimu galės šią įrangą išsipirkti.

„Jeigu bus toks poreikis, (...) tikrai ruošimės, teiksime Vyriausybei (tokį siūlymą)“, – sakė ministras.

Taip pat paaiškėjo, kad PAGD buvo gavęs dviejų gamintojų prašymą pratęsti įrangos pristatymo terminą, nes pristatyti dešimt automobilių per 8-10 mėnesių gamintojams pasirodė sunkiai įgyvendinama sąlyga. Atliekant tyrimą nenustatyta jokių pagrįstų aplinkybių, kodėl pasirinktas toks pristatymo terminas – būtent jis galėjo lemti vieno tiekėjo dalyvavimą šiame viešajame pirkime.

Tačiau konkursą laimėjusi bendrovė jau po sutarčių pasirašymo paprašė pratęsti mašinų pristatymo terminus, o kai kuri įranga nėra pristatyta iki šiol, nustatė tyrėjai.

Įrangos tiekėja „Iksada“ PAGD padaliniams nurodė, kad įrangos negali pristatyti dėl Turkijoje vasarą įvykusio nepavykusio perversmo.

Viešųjų pirkimų tarnybos specialistų teigimu, dešimties kopėčių nuomos pirkimą buvo galima išskaidyti į kelis vien dėl techninių reikalavimų: ne visoms apskritims reikia būtent 26 metrų ilgio kopėčių. Kaimiškų vietovių ugniagesiams pakaktų ir trumpesnių kopėčių, kurios yra daug pigesnės.