Pavyzdžiui, 1941 metais, į Lietuvą žengiant Vokietijos kariuomenei, radijas entuziastingai skelbė: „Su pasitikėjimu ir dėkingumo džiaugsmu sutikite žygiuojančią vokiečių kariuomenę ir teikite jai visokeriopą paramą. Tegyvuoja draugiškiausi ryšiai su didžiąja Vokietija ir jos vadu – Adolfu Hitleriu.“

Radijo pranešėjas Petras Babickas veda transliaciją Vilniuje, Gedimino pr. 1939 m. LCVA nuotr.

LRT RADIJO žurnalistė Audra Čepkauskaitė, kalbėdama apie tai, kodėl svarbius istorinius įvykius visada lydėdavo ir radijo korespondentų pranešimai, pabrėžia, kad radijas tuo laiku buvo pagrindinis informacijos, taigi ir propagandos, skleidimo kanalas, tuo pačiu radijas tarsi patvirtindavo tam tikrų įvykių egzistavimą.

„Kodėl reikia atsivežti mikrofonus? Nes tai – XX amžius, ir jeigu tai nebus pasakyta per radiją, vadinasi tai neįvyko“, – sako A. Čepkauskaitė.

Žurnalistė pažymi, kad idėja įkurti radiją Lietuvoje gimė Krašto apsaugos ministerijos vadovų iniciatyva, tad jo funkcija tikrai nebuvo pramoginė, kaip tai yra įprasta šiais laikais.

„Daugelyje Europos šalių pirmiausia tuos radijus, kuriuos kūrė valstybės, valdė krašto apsaugos ministerijos, nes tuo metu radijas buvo ginklas. Kadangi bangos sklinda toli – tu įeini į priešo šalį, į jos piliečių namus ir kalbi – dėstai savo tikrovės versiją“, – teigia žurnalistė.

Plačiau apie propagandą ir cenzūrą radijo istorijoje – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“.