Protestuotojai būriavosi aplink aikštėje degančius laužus, laikė trispalves ir istorines vėliavas su Vyčiu, plakatus su užrašais „Aš – ne Vilniaus burbulas“, „Socdemai palaiko partnerystę, pasirodo, tik tarp Žemaitaičio ir Nausėdos“, „Laisvą žodį ginsim iki galo“, „Jie galvojo mus užkas į žemę – jie nežinojo, kad mes sėklos – A. R. Vanagas“, „Nausėda gėda pelėda“.
„Šneka visiškas nesąmones ir galvoja, kad mes esame kvailiai. Manau, kad nesame mes kvailiai, dėl to čia ir einame“, – apie valdžios elgesį BNS sakė į protestą su šeima atvykęs finansinių technologijų įmonėje dirbantis 37 metų Aivaras.
Nuo prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įrengtos scenos kalbėjusi Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė sakė sau užduodanti klausimą, ar skubos tvarka priiminėjamos pataisos nepamina teisės viršenybės normų.
Jos teigimu, Seimo nariai ciniškai ranka numojo į daugiau 10 tūkst. žmonių, atėjusių į protesto mitingą gruodžio 9 dieną, todėl laisvam žodžiui dar labiau gresia pavojus.
„Darosi baisu. Po šito buldozerio jau tikrai galima viskas, bus galima priminėti įvairius įstatymus tokiu būdu, po šito buldozerio aš pati sau pradedu užduoti klausimą, ar mes dar tikrai esame demokratinė teisės viršenybės valstybė. Kas liūdniausia, negaliu šiandien į šitą klausimą atsakyti“, – sakė žurnalistė.
Susirinkusieji skandavo „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ ir ragino nepasiduoti kovojant už jį.
„Mes turime stabdyti šitą, vadinkime, orbanizacijos, autokratizacijos epizodą pirmame jo žingsnyje, kuris dabar vyksta“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis.
Menininkė, laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė pastebėjo, jog „baisiausi dalykai vyksta tylomis, be specialiųjų efektų, nerimą įjungiančių muzikos akordų“.
„Net išdavikai ir kolaborantai savo niekšybes dažniausiai daro šypsodamiesi, lygiai kaip visa socdemų puokštė, kurių netikros laimės ir pasitenkinimo grimasos lenda iš visų medijų. Jie elgiasi lyg sektantai, kuriems neberūpi, kas po to, yra tik dabartiniai tikslai ir juos vienija bendri nusikaltimai prieš visuomenę. Prieš mus. Meluoja jie nemirksėdami kaip Putinas apie rusišką Ukrainos kilmę“, – kalbėjo ji.
„Nepatinka buldozeriu stumiamos pataisos“
Dideliu greičiu priimamais įstatymo pakeitimais stebėjosi ir 64 metų valstybės tarnautoja Audronė Mačiulytė. Ji BNS pažymėjo, jog valdžia turėtų elgtis racionaliai ir pradėti diskusiją su žurnalistų bendruomene.
„Nepatinka valdžios buldozeriu stumiamos pataisos prieš LRT, prieš laisvą žodį. Pirmiausia nepatinka, kokiu būdu jos priimamos. Dėl turinio turėtų diskutuoti su žurnalistais, su bendruomene, o ne buldozeriu stumti“, – sakė moteris.
Valdantieji siekia, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Seimas ketvirtadienį rinksis į nenumatytą plenarinį posėdį toliau balsuoti dėl LRT įstatymo pataisų. Parlamentas identišką posėdį dėl to paties įstatymo pakeitimo surengė ir trečiadienį.
Per jį po svarstymo pritarta LRT įstatymo pataisai, kad visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių viešo konkurso būdu penkeriems metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia taryba slaptu balsavimu, o dėl nepasitikėjimo jis gali būti atleistas tik tuo atveju, jeigu Seimo narės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia juo nepasitikėjimą.
Tokiais pasiūlymais Seimo opozicija siekia stabdyti įstatymo pakeitimą skubos tvarka.
„Šiandien bandymai užvaldyti mūsų visų visuomeninį transliuotoją yra akivaizdūs kaip ant delno, ir socialdemokratai darys viską, kad tai įgyvendintų dar iki Kalėdų. Jie tarsi koks Grinčas nori sugadinti visiems jums, už laisvą žodį pasisakantiems žmonėms, Kalėdas“, – sakė B. Davidonytė.
„Pirmoji plytą autoritarizmo namui“
27-erių komunikacijos srityje dirbanti Vanesa Ražinskytė BNS sakė proteste dalyvaujanti, nes palaiko laisvą žodį ir laisvus žmones, „kad nepasikartotų tai, kas buvo prieš nepriklausomybę“.
Vienas iš Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narių, režisierius Karolis Kaupinis kalbėjo, jog šiandien visuomenei iškilo esminis istorinis pasirinkimas – „paklusti ir susitaikyti su tuo, kad tironija turės būti nauja mūsų valstybės forma, arba ne“.
„Kol kas daug mūsų žmonių yra pasimetę, jie dar nesuvokia, kas vyksta, arba galvoja, kad jų tai nepaleis. Eikite ir budinkite tuos žmones. Tada rytojaus mitingas bus didesnis, o ryt mitingas bus dar didesnis ir tada galų gale turėsime tiek žmonių, kad vien jau savo buvimu, jų taps pakankamai nesakant pasakyti tai, ką daugeliui mūsų jau kurį laiką maga pasakyti: arba jūs klausote šitų žmonių, arba jūs turėsit pasitraukti“, – tvirtino K. Kaupinis.
M. Jastramskis teigė, kad valdančiųjų siūlomos pataisos yra pirmoji plyta į autoritarizmo pastatą.
„Ta kryptis, ką jie daro, yra į autoritarizmą. Tai yra pirmas žingsnis, tai yra pirmoji plyta. Ir jeigu Prezidentūra tyli, jeigu Seime, žinoma, yra sąžiningų žmonių, bet jų yra mažuma, jie negali to dalyko sustabdyti. Dėl to, kad tai yra pirma plyta, bet tai, kas tą plytą grąžins atgal, priklauso nuo mūsų“, – kalbėjo politologas.
Mitinge taip pat pasigirdo siūlymų įsiklausyti į žmonių balsą arba išsivaikščioti.
„Seimas jau metai nelabai pajėgus sudaryti veiklios Vyriausybės. Lyg nebūtų kitų darbų, šiandien kaip vilkų gauja puola vieną bitę. Tai gal galėtų Seimas gera valia išsivaikščioti?“ – klausė nacionalinės premijos laureatas, istorikas Alfredas Bumblauskas.
„Bet ar sulauksime geros valios iš vilkų? Gal prezidentas pajus sarmatą ir nepasirašys įstatymo naktinio? O gal pasiūlys naujus rinkimus? Kodėl jų bijoma? Kodėl bijoma? Gal dėl to, kad dvejetukininkai pakeis trejetukininkus seimūnus“, – sakė jis.
Pasak istoriko, demokratinėje valstybėje valdžia turi pareigą laikyti rankas atokiau nuo visuomenės transliuotojo, bet ne todėl, kad LRT neklysta, o todėl, jog „laisvas žodis ne tik privalo siekti tiesos, bet ir turi teisę klysti be baimės“.
Žada keltis prie Prezidentūros
Žurnalistų bendruomenės ir Kultūros asamblėjos organizuojamas protestas vyko antrą dieną iš eilės. Į akciją planuojama rinktis ir ketvirtadienį.
Tuo metu S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros stovi instaliacija „Bestuburių oro žmogeliukų parkas“, kuria šalies vadovo Gitano Nausėdos reikalaujama pataisas vetuoti, jei joms būtų pritarta.
LRT radijo žurnalistas Edvardas Kubilius tikino, jog Seimui priėmus LRT pakeitimus „protestai kelsis prie Prezidentūros“.
„Noriu kreiptis tiesiogiai į prezidentą Gitaną Nausėdą, Jūsų Ekscelencija, būkit geras, vetuokit šias įstatymo pataisas, grąžinkit jas Seimui ir kalbėkitės su valdančiąja koalicija pirmiausia tam, kad jie sustabdytų tą buldozerį ir mus, visuomenę, pakviestų diskutuoti“, – sakė žurnalistas.
Tiek dauguma LRT darbuotojų, tiek dalis žiniasklaidos bendruomenės teigia, jog skubiai ir be išsamaus aptarimo teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui ir žiniasklaidos laisvei.
(be temos)
(be temos)
(be temos)