Lietuvoje neužtikrinamas vienodas neformaliojo švietimo prieinamumas visiems mokiniams, esamas finansavimo mechanizmas neskatina jo plėtros, nepakankamai užtikrinama šio švietimo kokybė, teigia Valstybės kontrolė.

Atlikę auditą, kontrolieriai konstatavo, kad apie 90 proc. neformaliojo švietimo įstaigų yra didžiuosiuose šalies miestuose arba rajoninių savivaldybių centruose, todėl mokiniams iš atokesnių nuo centro mokyklų į jas nuvykti yra problemiška.

Be to, savivaldybėse neformaliojo švietimo veiklose dalyvaujančių mokinių skaičius gerokai skiriasi – nuo 4 iki 61 procento.

Valstybės kontrolė taip pat konstatavo, kad trūksta mokiniams siūlomų veiklų įvairovės, vyrauja muzikos ir sporto krypčių ugdymo programos.

„Tinkamai organizuojamas neformalusis mokinių švietimas padėtų mažinti mokyklos nebaigiančių moksleivių skaičių, gerinti švietimo sistemos rezultatus, sudaryti geresnes sąlygas jaunimui patekti į darbo rinką, tačiau  kol kas šios švietimo formos plėtra yra nepakankama ir derėtų daugiau dėmesio skirti vaikų ir paauglių užimtumo ir ugdymosi po pamokų problemoms. Ypač tai aktualu socialinės atskirties rizikos vaikams, kuriems reikalinga papildoma socializacija“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Audito išvadoje taip pat teigiama, kad 48 proc. savivaldybių neužtikrinama tinkama neformaliojo mokinių švietimo įstaigų materialinė bazė ir ugdymo aplinka, o 83 proc. savivaldybių nepakanka įrangos ar priemonių kokybiškai organizuoti ugdymo procesą, todėl neformaliojo švietimo veiklos yra nepatrauklios mokiniams ir neskatina jose dalyvauti.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad sudėtinga priimti įrodymais pagrįstus neformaliojo švietimo srities sprendimus, analizuoti ir vertinti jos būklę, pokyčius, skiriamas lėšas ir planuoti plėtrą, nes trūksta šios srities duomenų, o turimi yra netikslūs ir neišsamūs. Jų tvirtinimu, pateikiami duomenys, kad jau keletą metų apie 27 proc. mokinių dalyvauja neformaliojo švietimo veiklose, yra netikslūs ir per daug optimistiniai, todėl siekis iki 2017 metais šioje veikloje dalyvaujančių mokinių skaičių padidinti iki 60 proc. gali būti neįgyvendintas.

Seimas yra priėmęs įstatymo pataisas, kad nuo šio rugsėjo kiekvienas moksleivis turėtų gauti 15 eurų per mėnesį neformaliajam švietimui.