„Punios šilas yra unikalus ir išsiskiria didžiule verte, todėl ieškome subalansuotų sprendimų, kalbamės su ekspertais vietos bendruomene, kaip geriausia apsaugoti šį mišką ir ypač vertingas paprastąsias pušis ir egles. Todėl Valstybinių miškų urėdijai buvo pavesta čia nevykdyti miško kirtimų, kol nebus surastas tinkamiausias šiai teritorijai apsaugos mechanizmas“, – ministerijos pranešime cituojamas K. Mažeika.

Dokumente, kurį turi BNS, ministras paveda stabdyti plynus sanitarinius miško kirtimus, išskyrus būtinuosius atrankinius sanitarinius ir jaunuolyno ugdymo kirtimus.

Taip pat ministras pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai iki šių metų gruodžio pirmos dienos parengti Punios šilo apsaugos tikslų projektą.

Valstybinių miškų urėdijai buvo pavesta čia nevykdyti miško kirtimų, kol nebus surastas tinkamiausias šiai teritorijai apsaugos mechanizmas.

Antradienį K. Mažeika BNS teigė, kad norint apsaugoti vieną vertingiausių Lietuvos miškų masyvų, norima iš viso atsisakyti kirtimų bei medžioklės.

Ministras teigė, kad planuojama palikti tik ugdomuosius kirtimus, kuriais būtų retinami jaunuolynai, kad medžiai tinkamai subręstų.

Praėjusią savaitę daugiau nei 100 gamtosaugininkų ir visuomenininkų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami apsaugoti Punios šilą, taip pat šiuo metu renkami ir gyventojų parašai.

Šiuo metu peticijos iniciatoriai surinkę 11 tūkst. parašų.

Visi jie kritikavo K. Mažeikos liepos viduryje priimtą sprendimą stabdyti Alytaus rajone esančio Punios šilo gamtinio rezervato teritorijos plėtrą ir ragino imtis veiksmų apsaugant vieną vertingiausių šalie miškų.

Punios šilas užima daugiau nei 2,7 tūkst. hektarų teritoriją, o rezervatas šiuo metu yra 457 hektarų plote. Rezervatą buvo planuojama išplėsti iki beveik 2,2 tūkst. hektarų.

Prezidentas penktadienį paragino adekvačiai saugoti unikalias šalies vietoves, tokias kaip Punios šilas, bei teigė laukiantis ministro K. Mažeikos sprendimų, kurie kurie teisiškai sureguliuotų ir įtvirtintų griežtesnę apsaugą viename vertingiausių Lietuvos miškų masyvų.

Šile gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.