Tai R. Karbauskis BNS sakė po ketvirtadienį Seime jo iniciatyva vykusio susitikimo su LRTK pirmininku. E. Vaitekūno galimybėmis toliau eiti pareigas trečiadienį suabejojo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas, pristatęs nepalankias LRTK vadovui išvadas.

„Reaguodamas į tai, kas išvadose pasakyta, jo atitinkamai paklausiau, kokie bus jo paties veiksmai. Suprantu, kad žmogus norėtų paaiškinti situaciją. Iš tikrųjų, dirbti esant tokiems kaltinimams, kokie nuskambėjo, ir aš turėčiau, kaip kuruojančio komiteto vadovas, teikti nepasitikėjimą juo. Bet kadangi išvados dar nepatvirtintos, yra etapas, kai žmogus gali pasiaiškinti ir gauti informaciją, kuo jis yra kaltinamas“, – BNS sakė R. Karbauskis.

„Jis pats trauktis nemato dėl ko. Aš sakiau, kad jis turi pasiaiškinti Seimui. Ar to pasiaiškinimo užteks Seimui, ar ne, nežinau, bet bet kuriuo atveju, turėsiu kreiptis į Seimą dėl nepasitikėjimo“, – sakė „valstiečių“ vadovas.

R. Karbauskis pabrėžė, kad E. Vaitekūnas turėtų gauti visą su juo susijusią medžiagą iš NSGK, net jei ji ir slapta, kadangi jis turi leidimą dirbti su tokia informacija.

„Komitetas turi apsispręsti – ar gali, ar negali rodyti. Būtų neteisinga, jei jis turi leidimą, nepateikti informacijos, kuri liečia jį asmeniškai“, – teigė R. Karbauskis.

NSGK išvadose, remdamiesi Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta medžiaga, konstatavo, kad koncerno „MG Baltic“ atstovai siekė įgyti įtaką Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. 2013 metais šios komisijos pirmininku paskyrus Edmundą Vaitekūną, „MG Baltic“ atstovai, palaikydami su juo neformalius ryšius ir gaudami iš jo vidinę informaciją, siekė, kad koncerno valdomos žiniasklaidos priemonės įgytų konkurencinį pranašumą ir įtaką.

Savo ruožtu VSD parlamentarams teiktoje medžiagoje nurodė, kad E. Vaitekūnas įdarbino LRTK administracijoje televizijos LNK generalinei direktorei bei tuometinei Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos (LRTA) prezidentei Zitai Sarakienei artimus asmenis, patarė skųsti komisijos LNK skirtą baudą teismui, prašė parodyti dukrą per televiziją, reklamuoti jo draugų koncertus.

E. Vaitekūnas anksčiau BNS neneigė, kad tokie prašymai buvo, bet jie neįgyvendinti, o minimi direktorei artimi asmenys nebuvo įdarbinti, nes neatitiko kvalifikacijos.

„Kalbant apie Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, tiesą sakant, iš to, ką matome išvadose, aš sunkiai įsivaizduoju tolesnį vadovo buvimą. Bet tai yra Seimo skiriamas pareigūnas. Matyt, dėl to apsispręs Seimas“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė V. Bakas.

E. Vaitekūnas BNS ketvirtadienį patikino, kad trauktis iš pareigų neketina ir nesupranta jam metamų kaltinimų bei sieksiantis juos išsiaiškinti. Jis pabrėžė, kad kaip ir kai kurie kiti neskaidriais ryšiais kaltinami asmenys nebuvo kviestas pasiaiškinti į NSGK.

„Parašyta išvadose, kad neva teikiau vidinę informaciją. O mes kaip tik tą vidinę informaciją skelbiame kuo plačiau, nes rinkos dalyviai moka pinigus, mus išlaiko. Mes turime konsultuoti ypač asociacijų vadovus. Apie ką kalbama – nežinau. Todėl šiandien nuėjau ir paprašiau – gal jūs paklauskite manęs ko nors? Nes aš girdžiu, kad V. Bakas sako „išklausėme 27 asmenis“. Bet kodėl manęs nepaklausė nieko?“, – stebėjosi LRTK pirmininkas.

Jis tikisi, kad NSGK pateiks išsamesnę informaciją apie jį patį, kuria remiantis patvirtinta išvada.

„VSD skelbia, kad „perdavė vidinę informaciją“. Bet gal ją ir reikėjo perduoti, kas sako kad nereikėjo, kas sako, kad ji buvo slapta? (...). Manęs niekas nekaltina, nebent tai, kad pačios išvados nurodo kažkokius negerus dalykus“, – pabrėžė E. Vaitekūnas.

Po daugiau nei pusmetį vykusio NSGK tyrimo dėl verslo įtakos politikai išvadas patvirtino trečiadienio vakarą. Daugiausia dėmesio jose skiriama koncernui „MG Baltic“ ir Rusijos energetikos milžinei „Rosatom“.