„Džiugi diena – liepos 1-oji – atverianti naują puslapį aukštojo mokslo reikaluose. Ilgas procesas, kuris vyko dėl kolegijų stiprinimo, jis galiausiai įgavo kūną“, – per spaudos konferenciją pirmadienį teigė ministrė.

„Tai svarbus žingsnis kalbant apie regioninės politikos stiprinimą, universitetinių studijų regione stiprinimą“, – sakė ji.

Nuo pirmadienio pradeda veikti trys atsinaujinusios aukštosios mokyklos.

Prie Vilniaus kolegijos prisijungė Vilniaus dizaino ir technologijų kolegija, prie Kauno kolegijos prisijungusi Alytaus kolegija taps Kauno kolegijos Alytaus fakultetu.

Tuo metu Kauno technikos kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija tapo viena aukštąja mokykla – Lietuvos inžinerijos kolegija.

Nuo spalio 1 dienos bus reorganizuojamos dar dvi kolegijos –  Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla bus prijungta prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, o Marijampolės kolegija – prie Mykolo Romerio universiteto.

„Tai naujas žingsnis mūsų valstybės mokslo istorijoje, kada pastiprinimas kolegijų, pastiprinimas taikomųjų studijų, ypač kalbant apie regionus, per papildomą finansavimą, (...) šitoms mokslo įstaigoms yra džiugus reikalas“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Dabar prijungiamose kolegijose studijuojantys studentai gaus jau atnaujintos mokymo įstaigos diplomą.

Tačiau stojantieji LAMA BPO sistemoje dar gali matyti senus kolegijų pavadinimus su paaiškinimu, kad jos yra reorganizuojamos.

Kurs mokslo centrus, atnaujins programas

Anot ministerijos, pokyčiai vykdomi siekiant optimizuoti kolegijų tinklą ir užtikrinti kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą.

Kiekviena reformoje dalyvaujanti kolegija iš valstybės gaus 4 mln. eurų studijų programai, infrastruktūrai atnaujinti.

Iš viso reforma atsieis 20 mln. eurų.

„Po keturis milijonus kiekvienai kolegijai patobulinti mokslinių tyrimų, studijų infrastruktūrą ir kai kuriems techniniams procesams, tokiems kaip sistemų suliejimui ar kokybės pagerinimui“, – sakė viceministras Justas Nugaras.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė ir Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorė Lina Girdauskienė teigė, kad kiekviena institucija atnaujins esamas, parengs naujas studijų programas.

„Ši reforma labai svarbi kolegijų sektoriui, kas tiesiogiai atsilieps ir studentams, ir socialiniams partneriams – darbdaviams, nes bus galima sutelkti tiek žmogiškuosius išteklius, sudaryti dėstytojams sąlygas dirbti pilnu etatu, nesiblaškant per skirtingas institucijas, pasistiprinti studijų ir mokslo bazę“, – sakė L. Girdauskienė.

Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė sakė, kad prie jos vadovaujamos institucijos prijungiant Vilniaus dizaino ir technologijų kolegiją bus įkurti du nauji mokslo centrai, jie bus skirti menams ir inžineriniams mokslams.

„Įkūrus mokslo centrus ta patirtis abiejų kolegijų darbuotojų virs nauja kokybe“, – sakė“, – Ž. Jankauskienė.

Kauno kolegijos direktorius Andrius Brusokas pasakojo, kad Alytaus fakultete po reformos bus taikomas bendruomenės koledžo principas.

„Pirmiausia, atliepiama pagal regiono poreikį, studijos, kurios reikalingos – kolegijinės ir trumposios studijos, plėtoti mokslo taikomąją ir meno veiklą bei užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą“, – sakė A. Brusokas.

Pasak jo, nuo rudens fakultete atsiras naujos studijų programos – ikimokyklinis ugdymas ir socialinis darbas.

A. Brusoko teigimu, taip pat bus steigiamas mokslinių taikomųjų tyrimų centras maisto ir sveikos gyvensenos srityje.

Sumažės darbuotojų

Anot kolegijų vadovų, po prijungimo dalis darbuotojų neteks darbo.

Sekmadienį Užimtumo tarnyba pranešė, kad Vilniaus dizaino ir technologijų kolegija atleido 38 asmenis.

„Tai daugiau administracijos darbuotojai, dėstytojų tik penki. Žinote, valdymo prasme, iš dalies reformos daromos, kad būtų optimizuotas valdymas, tai gal irgi nėra blogai“, – sakė Ž. Jankauskienė.

„Dalis darbuotojų pasirinko kelią nepereiti į Vilniaus kolegiją, nors mes labai atvirai deklaravome, kad visiems darbuotojams darbo vietos yra“, – pridūrė ji.

A. Brusokas teigė, kad 17 darbuotojų iš Alytaus kolegijos sulaukė pranešimų apie atleidimą, du iš jų – dėstytojai, kurie nesutiko darbuotis Kauno kolegijoje.

„Natūralu, kad Alytaus kolegijai tampant Kauno kolegijos Alytaus fakultetu administracija yra optimizuojama“, – sakė Kauno kolegijos vadovas.

Anot L. Girdauskienės, į naująją Lietuvos inžinerijos kolegiją pereis praktiškai visi prijungiamos įstaigos darbuotojai, kadangi Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija turėjo mažai administracinio personalo.

Anksčiau sprendimus dėl kolegijų jungimo priėmė Vyriausybė.

Norėdama gerinti koleginių studijų kokybę, Vyriausybė įgyvendina 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą.

Plane įtvirtinta, kad ne mažiau kaip pusė valstybinių kolegijų dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip trejų metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku, o praktiniam rengimui turi būti skiriama ne mažiau kaip trečdalis studijų programos apimties.

Tai reiškia, kad praktiniam rengimui bus skiriama ne mažiau kaip vieneri metai.

Taip pat numatyta, kad 2029 metais bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų.