„Kol nėra individualaus konstitucinio skundo, aš drįstu teigti, kad Lietuvos žmonės yra traktuojami kaip nevisaverčiai europiniame kontekste“, – žurnalistams sakė D. Žalimas, pristatydamas praėjusių metų veiklos ataskaitą.

Jo teigimu, be Lietuvos tokios teisės Europoje neturi tik Bulgarijos, Italijos ir Moldovos piliečiai.

Anot D. Žalimo, įvedus individualų konstitucinį skundą „ypatingų biudžeto asignavimų nereikės“.

Drįstu teigti, kad Lietuvos žmonės yra traktuojami kaip nevisaverčiai europiniame kontekste.

Seimas Konstitucijos pataisas, kad kiekvienas asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, pastarąjį kartą svarstė pernai birželį. Tuomet už projektą balsavo 90 Seimo narių – pritrūko keturių balsų.

Kritikai sako, kad atvėrus kelią piliečiams teikti peticijas, Konstitucinio Teismo vaidmuo taps pernelyg didelis.

„Pri­ėmus ši­tą pa­tai­są, iš es­mės jie dik­tuos są­ly­gas, ko­kia tu­ri bū­ti mū­sų so­cia­li­nė siste­ma, ko­kia so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­ma, kaip trak­tuo­ti šei­mą ir t. t. – vi­sais klau­simais. Mums liks tik įgy­ven­din­ti jų nu­ta­ri­mus“, – pernai per diskusijas Seime sakė parlamentaras Rimantas Jonas Dagys.

Tačiau D. Žalimas teigia, kad politikų ir teismų filtras lemia, jog Konstitucinio Teismo darbotvarkė dažnai neatitinka piliečių interesų, o valdžia kelia tik jai rūpimus klausimus.

Apžvelgdamas praėjusių metų veiklą, D. Žalimas pabrėžė, kad vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė sumažėjo iki mažiau nei metų, o Konstitucinis Teismas grįžo prie savo ištakų – žmogaus teisių gynybos.