Dokumentai buvo sudėti į bidoną, kurį rugsėjo pradžioje ardamas lauką Balsupių kaime rado ūkininkas Rimtautas Šaukščius. Jis rastus dokumentus perdavė Marijampolės kraštotyros muziejui, o muziejus juos perdavė LYA.
Kaip nurodo archyvas, tai didžiausias vienoje vietoje rastas Lietuvos partizanų dokumentų archyvas per paskutinius du dešimtmečius.
Atliekant pirminę dokumentų apžiūrą nustatyta, kad bidone gali būti paslėpta apie 2 tūkst. lapų dokumentų: 1943–1944 metais leisti antinacinės rezistencijos leidiniai „Į Laisvę“ ir „Nepriklausoma Lietuva“, Tauro apygardos leidinys „Kovos keliu“, 1946 metų Tauro apygardos vado įsakymai, Tauro apygardos rinktinių vadų suvažiavimo protokolai ir kiti.
Tokio didelio kiekio dokumentų restauravimas užtruks ne vienerius metus.
LPTA įkurta 1945 metais. Ji veikė Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio apskrityse. Iki 1949 metų apygardoje veikė penkios, vėliau trys rinktinės – Geležinio Vilko, Vytauto, Žalgirio. Paskutinis Tauro apygardos partizanas Justinas Balčius-Plutonas žuvo 1957 metais. Apygardai vadovavo Leonas Taunys-Kovas, Zigmas Drunga - Mykolas, Antanas Baltūsis-Žvejys ir kiti. Tai viena svarbiausių Lietuvos partizanų apygardų, kuri pasižymėjo centralizuojant Lietuvos partizanų junginius.
Dokumentai bus restauruojami Lietuvos valstybės centriniame archyve, o juos restauravus saugomi LYA.
Prieš sovietų okupaciją Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.
Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
Naujausi komentarai