Mat Lietuvos gyventojai priimti Ukrainos karo pabėgėlius įsipareigojo mažiausiai mėnesiui, todėl, anot L. Lesauskaitės, pasibaigus sutartims, ukrainiečiams tenka ieškoti naujos pastogės.

„Matome, kad atsiranda vis daugiau problemų dėl apgyvendinimo. Netgi galima pradėti kalbėti apie antrinį apgyvendinimą. Tai reiškia, kad žmonių, kurie buvo pradžioje apsigyvenę visuomenės suteiktuose būstuose per „Stiprūs kartu“ platformą, baigiasi sutartys ir jie grįžta pas mus prašyti antrinio apgyvendinimo“, – Eltai teigė L. Lesauskaitė.

Raudonojo kryžiaus atstovė atkreipia dėmesį, kad, pasibaigus sutarties terminui, apgyvendinimo vietos iš „Stiprūs kartu“ platformos automatiškai panaikinamos, todėl apgyvendinimo tenka ieškoti savivaldybių siūlomose patalpose. Vis tik, pažymi ji, valstybės siūlomos vietos dažnu atveju nėra tinkamai pritaikytos gyventi.

Bandome ieškoti žmonėms būstų mažesniuose rajonuose, tačiau vėl atsiranda problemų pasiekti ar švietimo įstaigas, ar socialines paslaugas, surasti darbą.

„Reikia pripažinti, kad „Stiprūs kartu“ platfrorma ir visuomenės susitelkimas, mobilizacija buvo trumpalaikė, siekiant padėti valstybei tris pirmus mėnesius. Ir tikrai buvo didžiulė pagalba, bet didžioji dalis žmonių tik trumpam laikui ir skyrė būstą, o dabar jie tikrai neatsilaisvina, nes jei žmonės ir išsikelia, tų būstų „Stiprūs kartu“ platformoje nebelieka“, – pažymėjo L. Lesauskaitė.  

„Todėl reikia ieškoti ir rasti savivaldybės būstus, kurių ir trūksta, ir tikrai ne visi yra tinkamai pritaikyti gyventi. Žmonės skundžiasi, kad ar tai baldų nėra, ar patys būstai labai apleisti, būna situacijų, kad elektros instaliacija prasta, karšto vandens nėra ir didžioji dalis bendrabutinio tipo“, – pridūrė ji.

Raudonojo kryžiaus atstovė taip pat pažymi, kad didžiuosiuose miestuose tiek organizacija „Stiprūs kartu“, tiek savivaldybės neturi laisvų apgyvendinimo vietų. Todėl, anot jos, siekiama būstų ieškoti mažesniuose miestuose, kuriuose, anot jos, taip pat patiriama iššūkių.

„Bandome ieškoti žmonėms būstų mažesniuose rajonuose, tačiau vėl atsiranda problemų pasiekti ar švietimo įstaigas, ar socialines paslaugas, surasti darbą. Tarpmiestinis transportas yra mokamas, o žmonės, kurie nedirba, neturi pinigų. Kitas dalykas, su vaikais mamai pasiekti vietą ar gauti paslaugas yra sudėtinga, taip pat yra nemažai šeimų, kuriose mamos negalės dirbti, nes ar turi vaiką su negalia, ar su onkologinėmis ligomis, ar apskritai turi daug vaikučių ir nėra kur juos palikti. Tai irgi atsiranda problema“, – teigė L. Lesauskaitė.

Kita vertus, L. Lesauskaitės teigimu, jei asmenims ir pavyksta įsilieti į Lietuvos darbo rinką bei gauti pastovias pajamas, vis dėlto, anot jos, dažnu atveju būstai Ukrainos karo pabėgėliams nėra išnuomojami.

„Yra kita kategorija žmonių, kurie galėtų nuomotis būstus už savo pinigus, tačiau jiems lietuviai nenuomoja būstų. Priežasčių reikėtų klausti pačių žmonių, ko gero, tai dėl neapibrėžtumo dėl kitų baimių. Tie žmonės, kurie apsispręstų likti Lietuvoje ar net įsigyti būstą, tai susiduria su bankų problema, kad žmonės gali įsigyti būstą tik po pusmečio“, – sakė L. Lesauskaitė.

Taip pat, L. Lesauskaitės teigimu, problemų kyla ir ieškant apgyvendinimo vietų negalią turintiems  asmenims. Mat, pasak Raudonojo kryžiaus atstovės, savivaldybių siūlomi būstai nėra pritaikyti neįgaliesiems.

„Kita problema yra neįgalieji, kurių tikrai atvykę į Lietuvą nemažai. Jiems tikrai nėra skiriamas pakankamas dėmesys tiek iš savivaldybių, tiek iš institucijų. Nėra apgalvota sistema, kaip juos integruoti. Tai tikrai turime didžiulę problemą, apie kurią garsiai kalbame, nes matome, kad šis klausimas yra apleistas arba prie jo dar nėra prieita“, – teigė L. Lesauskaitė.

ELTA primena, kad trumpiausiai registruoti būstą pabėgėliams apgyvendinti galima vienam mėnesiui, registracija galima ir ilgesniam laikui. 

Antradienio duomenimis, Migracijos departamente Lietuvoje užregistruota kone 52 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių.