Galima surengti referendumus ir dėl euro, ir dėl atominės elektrinės. Tačiau jei turėsime dujų terminalą, atominės Lietuvai gali ir neprireikti. Juolab kad entuziazmo nerodo nei latviai, nei estai. Taip interviu tvirtino Seimo pirmininkas, Darbo partijos atstovas Vydas Gedvilas.

SAVAITĖS INTERVIU

– Artimiausiu metu Seimas imsis Neringos Venckienės neliečiamybės panaikinimo procedūros. Kada ji gali būti baigta?

– Manau, ji tikrai bus baigta pačiu artimiausiu metu. Komisija baigs savo darbą ir pateiks išvadas. Turime pereiti visas procedūras. Manau, iki balandžio 1 d. viskas turėtų išsispręsti.

– Kokios pozicijos laikysis jūsų frakcija ir jūs? Balsuosite už?

– Kokios pozicijos laikysis frakcija, nežinau, nes neturėjau galimybės apie tai pasikalbėti. Mano nuomone, viską turi išsiaiškinti teismai. Tai – teisėsaugos klausimas.

– Kiek realu, kad Seime per porą mėnesių pavyktų išspręsti pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis klausimą? Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas taip yra skelbęs.

– Kol kas negaliu pasakyti. Mano pozicija dėl vardų ir pavardžių rašymo tokia, kad pase jas originalo kalba būtų galima įrašyti. Tokios praktikos laikosi latviai. Galime iš jų pasimokyti.

– Pakomentuokite išsamiau savo užsienio politikos koncepciją. Esate sakęs, kad reikia šiltinti santykius su Rusija, nes dujų iš JAV neperkame. Kokia jūsų užsienio politikos vizija?

– Taip, kaip teigiate, nesakiau. Tokios minties nebuvo. Visada kalbu, kad mūsų prioritetas – ES ir partnerystė su JAV, bet aš kalbu apie tai, kad energetikos situaciją Lietuvoje reikia pagerinti. Nes nuo jos priklauso ir ekonominė Lietuvos padėtis. Dėl to manau, kad su visais kaimynais reikia bendrauti pragmatiškai.

Aš kalbėjau apie tai, kad su visais kaimynais turime palaikyti draugiškus santykius ir tiesiog dalytis tais energetikos projektais. Galbūt dalį elektros reikės pirkti iš Rusijos, gal mes patys jiems parduosime? Įvairūs variantai galimi.

– Kaip jūs šiame kontekste paaiškintumėte savo neskelbtą susitikimą su Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ atstovais?

– Tas susitikimas su „Rosatom“ nebuvo slepiamas. Galbūt nespėjo mano sekretoriatas įtraukti susitikimo į darbotvarkę. Tądien (vasario 13 d. – red. past.) grįžau iš Estijos. Nežinojau, kada konkrečiai būsiu Vilniuje. Buvo labai trumpas vizitas. Galiausiai – juk „Rosatom“ uždaro mūsų atominę elektrinę. „Nukem“ yra antrinė „Rosatom“ įmonė.

– Kai kam tas susitikimas pasirodė lobistinis...

– Ką jūs. Aš net žmogaus pavardės, to „Rosatom“ atstovo, negalėjau pasakyti iš karto. Man reikėjo bėgti pasiimti vizitinės kortelės pažiūrėti, kokia jo pavardė. Jis paaiškino, kad mes galėtume prekiauti elektra. Jei, tarkime, statysime atominę, galėtume elektrą parduoti. O jei jie pastatys atomines Kaliningrade ir Baltarusijoje – elektrą pirkti. „Rosatom“ atstovas pakartojo, kad tas atominių elektrinių statybas užbaigs. Galiausiai anksčiau ar vėliau žiūrėsime, jei nestatysime atominės, ar geriau pirkti elektrą iš Švedijos, ar iš Rusijos? O gal jiems geriau parduoti, jei turėsime perteklių.

– Kokia jūsų partijos ir jūsų pozicija dėl atominės elektrinės?

– Visos partijos pozicijos negaliu pasakyti. Kai buvo priimamas atominės elektrinės įstatymo projektas, mes pasiūlėme keturis papildymus ir paskui balsavome už atominę energetiką. Tačiau partijoje dar nepriėmėme sprendimo, ar statyti elektrinę.

Dabar situacija sudėtinga. Buvau nuvažiavęs į Estiją ir Latviją, klausiau, ar jų valstybės nenorėtų prisidėti pačioje Visagino atominės elektrinės projekto pradžioje. Šiurkščiai suskaičiavus, tai kainuotų 700 mln. litų. Tačiau latviai ir estai nenori prisidėti prie šio projekto pačioje pradžioje. Taigi visas krūvis mums vieniems.

Finansinės galimybės pastatyti atominę elektrinę labai mažos. Tad reikia ieškoti kitų galimybių. Kitas dalykas: jei pastatysime suskystintųjų dujų terminalą, gal nebus ir tokio naujos atominės poreikio.

– Šalies vadovė yra užsiminusi, kad dėl atominės elektrinės statybų ir vėl būtų galima atsiklausti per referendumą ar kitaip. Pritartumėte tam?

– Kodėl gi ne. Galima surengti. Visąlaik žmonių reikia pasiklausti. Nėra blogas žingsnis tai, kad reikia klausti. Daugeliu klausimu reikia atsiklausti. Galbūt ir dėl euro, galbūt ir dėl kitų rimtų projektų. Kodėl gi ne?

– Kodėl ir dėl euro?

– Aš nieko nesakau. Euras mums reikalingas ir tai duotų naudos valstybei, nes ir dabar euras pririštas prie lito. Didelių pokyčių nebūtų.

– Kaip jūs vertinate viešojoje erdvėje pasirodžiusius svarstymus, esą Viktoras Uspaskichas, jūsų partijos lyderis, galbūt vartoja kokainą?

– Didžiausia nesąmonė. Jei taip būtų man, aš iš pykčio paduočiau tuos žmones į teismą, kurie apie tai rašo. Pažįstu partijos lyderį labai seniai, nuo pat partijos įsikūrimo. Jis joga užsiima, sportuoja, laksto, bėgioja, sveikai gyvena. Tai nesąmonė. Jis tikrai stiprių nervų žmogus, aš tokio puolimo neatlaikyčiau.

– Gal jūs tuomet galite pasakyti, kas tąnakt, kai V.Uspaskichas buvo išvežtas į ligoninę, atsitiko. Vėlgi kalbama, kad jis tąnakt į klinikas atvežtas girtas.

– Nesąmonės didžiausios. Ir tokius dalykus rašyti. Aš neprisimenu, kada jis gėrė. Tiek metų jį pažįstu. Nesąmonės visiškos, ir man pyktį kelia tokie svarstymai. Į tokius klausimus neatsakinėčiau. Jis į teismus vaikščiojo nuo ryto iki vakaro. Kokia įtampa! Aš būčiau neatlaikęs, mane būtų pribaigę.

– Ar jums priimtina, kad naujojo politinio darinio – susijungus Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijoms – vedliu būtų R.Paksas?

– Apie tai negalvoju. Mano asmenine nuomone, gali būti keli kandidatai ir suvažiavime galime iš kelių kandidatų pasirinkti partijos lyderį. Bet tai tik mano nuomonė. Koks bus sprendimas, priklausys nuo kitų partijos narių.