„Ir šiandien yra tikrai nemaža dalis duomenų, kurie yra atviri, teikiami neatlygintinai (...) Susitvarkius tą duomenų kiekį mes pasiruošę savo jėgomis didinti. (...) Kaip žinome, ir Duomenų apsaugos reglamentas saugo tam tikrą kategoriją, kas susiję su asmenų duomenimis. (...) Bet kad vieši duomenys, kad jų kuo didesnis kiekis turi būti atviras, mes patys tą suvokiame ir darysime įmonėje viską taip, kad jų būtų kuo daugiau“, – spaudos konferencijoje sakė S. Urbanavičius.

„Mūsų įmonės vienas iš tikslų teikti kuo daugiau viešų, galbūt ir tam tikros kategorijos nuasmenintų, statistinių ir kažkokių duomenų, kuriuos galėtų panaudoti ir piliečiai, ir verslas, ir kitos organizacijos ir aišku, jie būtų teikiami neatlygintinai“, – pridūrė jis.

Registrų centro vadovo teigimu, istorinių duomenų, atskleidžiančių, pavyzdžiui, įmonių akcininkų pasikeitimus, teikimas priklausys nuo įstatymų leidėjų.

„Būtent jūsų paminėti duomenys galbūt papuola į neviešų duomenų kategoriją, jų teikimas ir subjektų, galinčių juos gauti, ratas apibrėžtas kituose įstatymuose, kituose teisės aktuose. Vėlgi, čia įstatymų leidėjas turi priimti sprendimą, ar jie gali būti atverti. Jeigu toks sprendimas bus, be abejo, mes teiksime juos neatlygintinai“, – sakė S. Urbanavičius. 

Seimas antradienį ėmėsi pataisų dėl nemokamo Registrų centro duomenų teikimo žurnalistams. Jomis siūloma, kad žurnalistai turėtų teisę neatlygintai gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų, tačiau jų negalės gauti žurnalistai, per pastaruosius metus daugiau kaip du kartus pažeidę Visuomenės informavimo etikos kodeksą ir tiek pat kartų padarę rimtų profesinių pažeidimų, taip pat etikos nesilaikančios žiniasklaidos priemonės.

Kol bus priimtos įstatymo pataisos, Vyriausybė praėjusią savaitę priėmė laikiną sprendimą, sudarantį sąlygas žurnalistams neatlygintinai gauti duomenis.

Vyriausybei pažadėjus kompensuoti neatlygintino duomenų teikimo išlaidas, kol bus priimtos įstatymo pataisos, S. Urbanavičius teigė, kad tam būtina lėšų suma bus patikslinta metų pabaigoje. 

„Nuo sausio 1 dienos valstybinėms, savivaldybių organizacijoms duomenys bus teikiami nemokamai. Šiuo tikslu Vyriausybė skyrė tam tikrą pinigų sumą. Be abejo, tai yra pradžia ir mums apie tikslius skaičius yra sunku kalbėti, nes tai pirmi metai, kai bus kompensuojama. Metų pabaigoje galėsime pasakyti tiksliau. Bet yra sprendimas ir įmonė pasiruošusi įgyvendinti šią įstatymo nuostatą“, – sakė S. Urbanavičius.

Jis paaiškino, kad kainuoja infrastruktūros išlaikymas ir kitos sąnaudos, o ne patys duomenys.

„Duomenys guli tam tikroje infrastruktūroje, jų pats teikimas vėlgi sudaro kažkokius kaštus, įmonė patiria sąnaudas (...) Apie tai kalbame, o ne apie pačią duomenų kainą. Čia daugiau kalbame apie sąnaudų, investicijų ir sistemų palaikymą“, – sakė S. Urbanavičius. 

Šią savaitę Registrų centro valdyba patvirtino naują organizacinę struktūrą ir darbo apmokėjimo bei skatinimo taisykles. Pasak bendrovės, pradėtų piktnaudžiavimo tyrimų dėl negautų pajamų vertė siekia 0,6 mln. eurų. Neatmetama, kad baigiamas  veiklos auditas atskleis daugiau tokių atvejų.

Pertvarkius struktūrą, klientų aptarnavimo vietų nemažės, tačiau gerės paslaugų kokybė, spartės procesai, jie bus lanksčiau valdomi. Visų pokyčių metinis finansinis efektas turėtų siekti daugiau kaip 2 mln. eurų, teigia Registrų centras.

Nauja struktūra įsigalios nuo 2019 metų kovo, o atlyginimai mažiausiai uždirbantiems darbuotojams didės nuo šių metų lapkričio. Šiuo metu įmonėje dirba apie 1,6 tūkst. žmonių.