Ketvirtadienį Kretingoje išmatuotas net 33,3 °C karštis, pralenkęs 1939 m. rugpjūčio 18-ąją Vilniuje pasiektus 31,3 °C, o 30-ies kartelė peržengta beveik visoje Lietuvoje, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Trečiadienį Ventės rage kaito iki 32 °C, tai viršijo prieš 33 metus pasiektą rugpjūčio 17-osios rekordą Varėnoje, kur anuomet kaito iki 31,8 °C.

„Neįmanoma lauke išbūti, reikia slėptis namuose“, – sako Vilniaus universiteto profesorius klimatologas Arūnas Bukantis. Tokių karštų dienų, kaip ir kitų rekordų, per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvoje sparčiai daugėja, rodo mokslininkų tyrimai.

Karščiau: pasak A.Bukančio, suskaičiavus karštas dienas nuo 1961-ųjų paaiškėjo, kad per ankstesnius 30 metų jų būdavo net ne kasmet ar vos po dvi tris, o per pastaruosius padaugėjo kai kur tris ir keturis kartus. (L. Balandžio / BNS nuotr.)

Buvo ir 37,5 °C

– Viršijome dviejų rugpjūčio dienų karščio rekordus. Kokia buvo pati karščiausia diena Lietuvoje?

– Aukščiausia temperatūra Lietuvoje užregistruota 1994 m. liepos 30 d. Zarasuose – 37,5 °C. Rugpjūčio rekordas ne ką mažesnis: 2015 m. Birštone buvo 37,4 °C.

– Dėl karščio bangų kaltiname klimato atšilimą. Tačiau šią savaitę pasiektam vienam rekordui buvo 83 metai. 1939-aisiais apie klimato kaitą niekas nekalbėjo.

– Karštų dienų būdavo. Remiantis klimato archyvais atlikta analizė – suskaičiuotos karštos dienos (kai temperatūra pakyla aukščiau 30 °C) per ankstesnius 30 metų – nuo 1961 iki 1990 m. Palyginome su vėlesniais 30 metų – nuo 1991 iki 2020 m. Paaiškėjo, kad per ankstesnius 30 metų būdavo karštų dienų, bet net ne kasmet ar vos po dvi tris, o per pastaruosius 30 metų vidutiniškai jų pasikartojimas išaugo iki šešių aštuonių per vasarą. Skirtingose Lietuvos vietose jų skaičius padidėjo kai kur tris, kai kur keturis kartus, kai jų būna ir dešimt ar net keturiolika.

– Šią vasarą ne vieną kartą fiksuota stichinė kaitra – taip pat dažnėjantis reiškinys?

– Stichine kaitra Lietuvoje vadinama, kai 30 °C ir daugiau būna tris dienas iš eilės ar ilgiau. Tokių karščio bangų jau kelinti metai suskaičiuojama po dvi tris per sezoną. Kartais jos prasideda jau balandžio pabaigoje, gegužę jau nieko nestebina ir tęsiasi net iki rugsėjo pradžios, kuris dabar dar potencialiai palankus susidaryti kaitroms, pavyzdžiui, 2015 m. rugsėjo 1 d. užregistruoti net 35 °C.

– Jau primiršome, kaip dar neseniai keiksnojome, kad vasara vėsi. Kokia vasarą užfiksuota žemiausia temperatūra?

– Liepa buvo vėsi, vidutinė mėnesio temperatūra apie 1,5 °C, kai kur 0,5 °C žemesnė už daugiametį vidurkį. Birželis irgi nebuvo karštas.

Tačiau vasarą būta net šalnų. Pačioje rugpjūčio pabaigoje iki –2,9 °C šalna 1966 m. užregistruota Varėnoje. Tai pati ankstyviausia ir pati stipriausia šalna Lietuvoje. Paprastai jos prasideda rugsėjo trečią dešimtadienį, o pajūryje – tik spalio pabaigoje. Galima sakyti, tai buvo išimtinė situacija ir daugiau per pastaruosius beveik 56 metus nepasikartojo.

– Lietuvoje ši vasara nebus prie karščiausiųjų?

– Tikrai ne, ši vasara nepretenduoja į karščiausias, birželis ir liepa nebuvo karšti, tik rugpjūtis kiek pakels temperatūros vidurkį. Šios vasaros vidurkis bus artimas klimatinei normai. Tačiau aritmetinis vidurkis – mažai informatyvus rodiklis, nes vienas dešimtadienis būna šiltesnis, kitas – vėsesnis.

Pernai liepą buvo pasiektas viso mūsų stebėjimo laikotarpio rekordas: vidutinė mėnesio paros temperatūra daug kur viršijo 22,5 °C, Nidoje net 23,1 °C, skaičiuojant ir dienos, ir nakties temperatūrą.

Stichine kaitra Lietuvoje vadinama, kai 30 °C ir daugiau būna tris dienas iš eilės ar ilgiau.

Europa kenčia

– Tad palyginti su šiemečiu karščiu Pietų ir Vakarų Europoje, mūsiškis net ir rugpjūtį dar švelnus. Ar ši vasara Europoje viršys karščio rekordus?

– Šiemet Europoje prognozuojami du rekordai – karščio ir sausros. Fiksuota aukščiausia temperatūra per visą meteorologinių matavimų laikotarpį įvairiose šalyse, kai kur ji pasiekė 44, kai kur 47 °C. Europai tai neregėtas karštis.

Sausra, prognozuojama, bus pati stipriausia per pastaruosius 500 metų. Tai sprendžiama pagal upių nuosėkį. Upėse, ypač Reine, jis toks, kad net stabdoma krovininių baržų laivyba, nes jų grimzlė per didelė, pilnai pakrautos jos negali praplaukti, tad plaukioja pustuščiai krovininiai laivai, taip bandant bent kiek išlaikyti laivybos procesą.

Situacija: stiprios audros ir net kelios buvo metų pradžioje. (E. Ovčarenkos / BNS nuotr.)

Ribojamas vandens naudojimas. Jau nekalbama apie laistymą, bet jo ima trūkti pramonei, elektrinėms, kurios per karščius dirba visu pajėgumu, bet negali jų išvystyti, nes trūksta vandens įrenginiams aušinti. Labai sudėtinga situacija, nes karščiai labai greitai išgarina net ir nedidelį kritulių kiekį, kuris iškrinta.

Sausros Vakarų ir Pietų Europoje prasidėjo dar žiemą. Ten tai turėtų būti lietingas sezonas, bet kritulių kai kur iškrito tik 20–30 proc. klimatinės normos. Atėjus pavasariui prasidėjo karščio bangos, o viena jų rugpjūčio pradžioje buvo ypač pražūtinga, per 40 °C užfiksuota net Didžiojoje Britanijoje.

Buvo susidariusios labai palankios sąlygos iš Šiaurės Afrikos veržtis orui į Vakarų, Vidurio Europą, Didžiąją Britaniją, nes Azorų anticiklonas, kuris kaip tik ir lėmė šią kaitrą, buvo išsiplėtęs labai toli ir į rytus, ir į šiaurę. Visa laimė, kad mes buvome jo rytiniame pakraštyje, ir mūsų beveik nepasiekė kaitra, temperatūra kilo tik iki 30–32 °C.

Negalima nepaminėti, kad tirpsta ir ledynai, ypač sparčiai – Šveicarijos Alpėse. Karščiai, be abejo, paveikė ledo tirpsmo intensyvumą. Kai kur ledynų storis, pavyzdžiui, vakarinėje Šveicarijos dalyje, vien per pastarąjį dešimtmetį sumažėję triskart.

Kritulių daugiau

– Ar Lietuvoje šiemet užregistruota sausrų?

– Šiemet kol kas sausrų Lietuvoje neturėjome. Šiuo metu sausringas laikotarpis, kuris palankus rugiapjūtei, bet sausros kol kas neprognozuojama.

Tačiau Lietuvoje yra buvę mėnesių, kai visai nebuvo kritulių, pavyzdžiui, 1994-ųjų liepą, 2002-ųjų rugpjūtį, 2019-aisiais, sausra buvo 2006-aisiais. 1992 m. taip pat buvo labai ilga ir pražūtinga sausra, kuri prasidėjo balandžio pabaigoje ir tęsėsi iki liepos pradžios, ypač didelė žala padaryta pasėliams, grūdinėms kultūroms, kai kurie net nesudygo.

Sausros dabar neregėtai dažnas Lietuvai reiškinys. Per dešimtmetį jų būna dvi trys. Tiesa, kartais jos apima ne visą Lietuvos teritoriją, tik dalį jos.

– Ar ši vasara rekordinė Lietuvoje krituliais?

– Ši vasara tikrai pasižymėjo gana dideliais kritulių kiekiais. Vietomis jų kiekis liepos ir birželio mėnesiais iškrito du, kai kur net tris kartus didesnis nei mėnesio klimatinė norma. Buvo gana pakilęs vandens lygis ir upėse, ir ežeruose, galima sakyti, grįžo į daugiametį vidurkį. Padažnėjo tokių dienų, kai iškrinta daugiau nei 10 mm kritulių, įvairiose vietovėse su intensyviais ir gausiais krituliais tokių buvo po septynias aštuonias.

Bet kritulių rekordų kol kas ši vasara nepasiekė. Pats didžiausias kritulių kiekis per parą iškrito 1958 m. liepos 17 d. Nemajūnuose – 138,6 mm, t.y. į 1 kv. m iškrito 138,6 l vandens. Tai pati intensyviausia liūtis Lietuvoje per visą stebėjimų istoriją. Yra buvę labai didelių ir stiprių liūčių Sartuose, kurios tęsėsi ilgiau nei parą.

Šiemet stichinių kritulių, kai per dvylika valandų ar mažiau iškrinta 50 mm kritulių, buvo ir birželio, ir liepos, ir rugpjūčio mėnesiais, ir net po kelis atvejus. Vadinamųjų katastrofinių lietų, kai per tiek laiko iškrinta 80 mm kritulių, šią vasarą Lietuvoje neužregistruota.

– Ar fiksuota kas nors ekstremalaus, susijusio su vėju, audromis?

– Stiprios audros ir net kelios buvo metų pradžioje – sausį, vasarį, padaryta žala pajūrio paplūdimiams. Audrų sezonas atėjus pavasariui baigėsi. Vasarą pasitaikė škvalo, buvo keli viesulo atvejai.

Škvalu vadiname reiškinį, kai vėjas staiga sustiprėja daugiau kaip 8 m/s, pavyzdžiui, pūtė 5 m/s ir tampa 13–14, stipresnis. Kartu kartais pasitaiko ir viesulų. Amerikoje jie vadinami tornadais, ten jie didesni nei pas mus. Lietuvoje jų būna virš Kuršių marių, pasitaiko ir sausumoje. Pats stipriausias viesulas užfiksuotas 1981 m. gegužės 29 d. Širvintose ir 2011 m. liepos 27 d. Šiauliuose. Vėjo greitis siekė net 60–70 m/s – tokie rekordai, kurie, reikia džiaugtis, kol kas šiemet liko nepasiekti.

Šaltis iki 42,9 °C

– Ar visi Lietuvos regionai vienodai kenčia nuo ekstremalių reiškinių?

– Ekstremalių reiškinių turbūt tenka beveik vienodai. Labiausiai skiriasi pažeidžiamumas skirtinguose regionuose. Pavyzdžiui, Pietų Lietuvos smėlynai labai greitai praranda drėgmę, ten 10–20 proc. mažesnis palyginti su klimatine norma kritulių kiekis jau sukelia gana rimtų padarinių, ypač žemės ūkyje. Molingose srityse kaip Vidurio Lietuva ar Žemaitija mažesnis kritulių kiekis didelės žalos nedaro.

Kai kuriais požiūriais išsiskiria Žemaičių aukštumos. Čia būna daugiausia lijundros, pūgos, rūko atvejų. Tai pavojingi reiškiniai, ypač transportui. Žemaitija pirmauja pagal tokių reiškinių dažnumą.

Pajūris labiausiai kenčia nuo stiprių vėjų, kai jie siekia 15 m/s ir daugiau, tai susiję, kad vėjas įsibėgėja virš jūros. Yra užfiksuoti ir 40 m/s ne su viesulo ar škvalo atvejais, o su ciklonų poveikiu susiję stiprūs vėjai.

Rytų Lietuvai dažniausiai žalos padaro šalnos. Atrodytų, nekaltas reiškinys, bet labai žalingas ir pavojingas. Rudenį čia jos ankstyviausios, prasideda rugsėjo pabaigoje, o trunka ilgiausiai – kaip ir Pietų Lietuvoje – iki pat gegužės pabaigos. Šiuo požiūriu pajūris pranašesnis: čia šalnos vėlai prasideda, o pavasarį anksti baigiasi.

– Kokia yra buvusi žemiausia temperatūra Lietuvoje žiemą?

– Pati žemiausia temperatūra užregistruota 1956 m. vasario 1 d. Utenoje – minus 42,9 °C. Ar ji paskutinį kartą tokia Lietuvoje užregistruota? Tikėkimės, kad taip, bent jau vėliau tiek nebuvo nukritusi 66 metus. Tačiau buvo vienas labai šaltas sausis – 1987 m. visą šį mėnesį spigino labai stiprūs šalčiai, Dūkšte vidutinė mėnesio temperatūra buvo –16,4 °C.

Dažnėja: šiemet stichinių kritulių, kai per dvylika valandų ar mažiau iškrinta 50 mm kritulių, buvo ir birželio, ir liepos, ir rugpjūčio mėnesiais. (M. Vizbaro / BNS nuotr.)

– Kada daugiausia sulaukėme sniego?

– Storiausia sniego danga – 94 cm – buvo užfiksuota 1931 m. Laukuvoje, Žemaitijoje, jau žiemos pabaigoje, kovą. Yra buvę ir kitokių ne visai malonių reiškinių, pavyzdžiui, 2008-ųjų lapkričio pabaigoje smarkiai prisnigo Nidoje: per dvylika valandų iškrito 66 mm kritulių, vietomis susidarė storesnė nei 0,5 m sniego danga.

Vasara pailgėjo

– Kokie žiemos pokyčiai per pastaruosius dešimtmečius?

– Žiema (turime omeny ne kalendorinę, o kai vidutinė paros temperatūra žemesnė nei 0 °C) per 60 metų laikotarpį Lietuvoje sutrumpėjo net penkiolika dienų, o tiek pat pailgėjo vasara (ja laikome laikotarpį, kai vidutinė temperatūra aukštesnė nei 15 °C).

Šiemet Europoje fiksuota aukščiausia temperatūra per visą matavimų laikotarpį, kai kur ji pasiekė 44–47 °C.

Smarkiai sumažėjo dienų, kai vidutinė temperatūra žemesnė už nulį ir kai nukrinta iki –20 °C, tai vadinama speigais. Speigų per žiemos laikotarpį pastaruosius 30 metų sumažėjo iki vieno dviejų dienų, o ankstesnį 30-metį Rytų Lietuvoje tokios šaltos būdavo penkios septynios. Pajūryje tokių būdavo dvi trys, o dabar visai neregistruojama.

– Kaip pakito rudens ir pavasario trukmė ir temperatūra?

– Pavasario ir rudens trukmė nelabai pasikeitė.

Žiemos temperatūra per 60 metų laikotarpį pakilo 2–2,5 °C, vasaros atšilo 2 °C, ypač liepą ir rugpjūtį. Rudens temperatūra keičiasi mažiausiai – pakilo nuo 0,5–1 °C, bet išsiskiria rugsėjis – šis mėnuo tapo daug šiltesnis, kaip vasaros tęsinys.

– Taigi gera žinia, kad vasara rugpjūtį nebesibaigia. Tik būtų geriau, kad orai Lietuvoje nebūtų viena pagrindinių žinių, kaip šiomis dienomis šalia skandalų dėl elektros liberalizavimo.

– Kaip tik elektros dabar reikia daug, nes norisi įsijungti ir kondicionierių. Energijos išteklių dabar daug reikia ne tik šildytis žiemą, bet ir vėsintis vasarą.

Užfiksavo: rugpjūčio 18-ąją, beveik visur Lietuvoje buvo perlipta simbolinė 30 °C kartelė, o Kretingos automatinėje meteorologijos stotyje oras įkaito net iki rekordinio 33,3 °C karščio. (meteo.lt)