„Labai malonu, kad tiek daug susirinkusių ir visiems taip gera širdyje. Daug šviesiau ir šilčiau“, – sakė moteris.

„Pati kūryba – smagiausias dalykas. Ir kad prie vieno stalo gali pabūti su artimais žmonėmis“, – teigė kita moteris.

„Esu tarp tų, kurie nespėjo užsiregistruoti, nes žaibiškai nebeliko vietų. Buvau rezerviniame sąraše ir kvietimą gavau tik vakar, gal 22.30 val. Labai apsidžiaugiau“, – pasakojo dar viena moteris.

„Buvo, kas prie durų apsisuko, nes nebetilpo. Tiesiog buvo daug norinčiųjų“, – sakė dirbtuvių dalyvė.

Kai bibliotekininkai sumanė masines vainikų dirbtuves, nesitikėjo tokio antplūdžio.

„Per dvi valandas prisiregistravo virš 200 žmonių, kurie norėjo dalyvauti, ir nebežinojome, kaip pasielgti“, – kalbėjo renginio organizatorė Brigita Barkauskaitė.

Bet vainikų pynėjai žalumos nepristigo, tuo pasirūpino miškininkai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šį kartą pasirūpinome ypatingomis šakelėmis – kalninės pušies iš Kuršių nerijos ir invazinės rūšies – Zuikiakrūmio, kuris yra žalias ir gali būti puikiai panaudotas, tuo pačiu prisidedant prie gamtosaugos naikinant invazinius augalus, kurie naikina mūsų vietines augalų rūšis“, – teigė miško auginimo specialistė Gražina Banienė.

Pynėjams talkinusi floristė aiškino, kuo skiriasi advento ir Kalėdų puošmenos.

„Kalėdinis vainikas gali būti su blizgučiais, žaisliukais. Advento vainikas – ramesnis, iš natūralių šakelių bei dekoro elementų. Taip pat svarbu – skiriasi šakelių kryptis: kalėdinio vainiko dedasi į dešinę pusę, o advento – priešingai“, – pasakojo floristė Simona Makūnaitė.

Dauguma pasirinko advento vainikus.

„Norisi natūralumo, šilumos, gerumo, dalintis šiluma su gyventojais ir šeima“, – kalbėjo moteris.

Visi supinti ir išpuošti vainikai buvo išnešti į bibliotekos kiemą ir sudėlioti taip, kad sudarytų kompoziciją. Iš vainikų sukurta didžiulė eglė. Ji buvo išmatuota. Paaiškėjo, kad eglė – daugiau nei dešimties metrų pločio ir net 22,66 metrų aukščio.