„Lietuvos universitetų rektorių konferencija, kalbant apie norminių kainų pokyčius, yra išreiškusi savo poziciją ir pritarusi ministerijai“, – antradienį per Seimo opozicinės Darbo partijos frakcijos susitikimą su aukštojo mokslo sektoriaus atstovais sakė LURK prezidentas, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka.

Jis teigė, kad Rektorių konferencija mato taisytinų momentų, bet tai yra daugiau procedūriniai, su terminais susiję dalykai. Anot E. Valatkos, iš esmės „Rektorių konferencija sutinka, kad turime susėsti ir diskutuoti dėl naujojo finansavimo modelio“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė per susitikimą tvirtino, kad studijų kainas reikėjo suvienodinti, nes skirtingose specialybėse jos skyrėsi iki devynių kartų, o brangios specialybės išvis neįkandamos norintiesiems studijuoti savo lėšomis.

Jurgita Šiugždinienė/ P. Peleckio (Fotobanko nuotr.)

„Buvo aštuonios studijų grupės, kainos skyrėsi devynis kartus, to tikrai niekur nėra normaliose Europos valstybėse. Reikia suprasti, kad šiandien mūsų vaikai, jei jie nori studijuoti skirtingose srityse, ar tai būtų aviacija, technologiniai mokslai, menai, sveikata, moka tikrai dideles sumas“, – sakė J. Šiugždinienė.

„Finansavimo modelis galėtų stipriai pagerinti situaciją, neturėtų likti tokių didžiulių studijų kainų skirtumų“, – pažymėjo ji.

Neturėtų likti tokių didžiulių studijų kainų skirtumų.

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas teigė, kad iš principo studijų kainų didinimui pritaria ir studentai, tačiau ne studijų prieinamumo sąskaita.

„Pats bendrai siekis ir tikslas didinti finansavimą vienam studentui tikrai yra sveikintinas, ir mes tai deklaravome kaip Studentų sąjunga ir siūlėme, tačiau dabartiniame kontekste, kai turime ir nuotolinį mokymąsi, ir nuotolinį pasirengimą egzaminams, siekis didinti valstybės finansavimą vienam studentui studijų prieinamumo sąskaita tikrai atrodo pakankamai keistas“, – sakė E. Sarkanas.

Studentų sąjungos vadovas taip pat teigė, kad būtina keisti studijų finansavimo, paramos studentams sistemą, nes šiuo metu studijos jaunuoliams iš sunkiai besiverčiančių šeimų yra neprieinamos, studentai šalia studijų yra priversti dirbti daug valandų, kad galėtų išsilaikyti – daugiau nei jų bendraamžiai Europoje.

Ministrė sutiko, kad parama studentams reikalinga, taip pat reikia palikti vietų brangiose specialybėse žemo socialinio ekonominio statuso šeimų vaikams, nes „ar studijų kaina yra pusantro tūkstančio, ar šeši, tai grupei studentų nėra skirtumo, tai yra tiesiog neįkandamas dalykas“.

„Ir aš sutinku, ir norėčiau, kad nebūtų reikėję skubėti su sprendimais, bet kai kurie buvo tiek pribrendę, kad juos atidėti dar ketveriems metams būtų neleistina“, – reziumavo J. Šiugždinienė.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui didinti studijų kainas.

Vyriausybė padidino kolegijų ir universitetų studijų kainų dydžių koeficientus, taip pat padidino kainų dedamąsias studentų skatinimo išlaidoms, bazinėms išlaidoms už prekes ir paslaugas.

Kartu nuo 8 iki 5 sumažinta universitetinių studijų kainų grupių, patikslintas atskirų krypčių priskyrimas joms taip sulyginant kai kurių studijų kainas.

ŠMSM pažymi, kad brangiausių studijų kainos siekia daugiau nei 15 tūkst. eurų, pigiausios – mažiau nei 2 tūkst. eurų, t. y. jos skiriasi devynis kartus. Tuo metu tarptautinė praktika, pasak ministerijos, rodo, kad skirtingų kainų skirtumai neviršija du–tris kartus.

Po šių pakeitimų, norminių studijų kainų bazinis dydis universitetuose kils maždaug 12 eurų – iki beveik 1376 euro, kolegijos augimas bus didesnis, apie 82 eurus – iki 1275 euro.

ŠMSM teigimu, šiemet papildomų išlaidų iš biudžeto neprireiks, tačiau nuo 2022-ųjų per penkerius metus iš viso pakeitimams reikės apie 33,7 mln. eurų.

Ministrė tvirtina, kad sprendimai priimti siekiant didinti valstybės finansavimą vienam studentui, taip keliant studijų kokybę, nes šiuo metu studijų finansavimas Lietuvoje yra vienas mažiausių tarp EBPO valstybių ir tik iš dalies dengia realias studijų organizavimo išlaidas.

J. Šiugždinienė pripažįsta, kad su šiais sprendimais brangs ir mokamos studijos. Ji akcentuoja, kad stipriausiai pasikeis tik socialinių mokslų krypties studijų kaina, t. y. kaina pakils nuo 1,5 tūkst. iki beveik 3 tūkst. eurų – anot ministrės, į valstybės finansuojamas vietas nepatekę studentai ir šiuo metu renkasi ir kitas, keliskart brangesnes studijas.

Naujovės nebus aktualios šiuo metu jau studijuojantiems ir įsigalios tik nuo šio rugsėjo priimamiems studentams.