Dauguma Lietuvoje veikiančių religinių mažumų jaučia diskriminaciją, o pagrindinis jos veiksnys - Romos katalikų bažnyčia, rodo tyrimas.

2012 metais atlikta religinių mažumų bendruomenių apklausa parodė, kad 80 proc. apklaustųjų tvirtino jaučiantys diskriminaciją dėl religijos.

Šie apklausos tyrimai pristatyti trečiadienį Seime per konferenciją, skirtą religinių mažumų vietai Lietuvos visuomenėje.

Apklausos rezultatus pateikusi sociologė Milda Ališauskienė sakė, kad tyrime dalyvavo 17 mažų religinių bendruomenių atstovai, apklausta per 300 žmonių. Tarp jų buvo Tikėjimo žodžio, baptistų, sekmininkų, Krišnos sąmonės, septintos dienos adventistų, Naujosios kartos, senovės baltų tikėjimo ir kitų bendruomenių atstovai.

Apklausa taip pat parodė, kad dauguma jų visuomenėje laikomi sektantais, o jų religinė bendruomenė - sekta.

Anot M.Ališauskienės, daugiausia respondentų taip pat tvirtino, kad Romos katalikų bažnyčia yra svarbiausias religinės diskriminacijos veiksnys, taip teigė 92 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje - 43 proc. - apklausos dalyvių nurodė žiniasklaidą.

Sociologė atkreipė dėmesį, kad nepaisant didelio diskriminacijos masto, šiuo pagrindu mažai skundžiamasi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

„Religinės diskriminacijos sritis išlieka tokia tylos zona, ką sako apklausos duomenys“, - sakė ji.

Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais Lietuvoje buvo 920 religinių bendruomenių.