Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienio valstybėse siūloma sudaryti sąlygas steigti specialiųjų patarėjų pareigybes. Užsienio reikalų ministerija teigia, kad tai leistų labiau plėtoti karinį bendradarbiavimą, kuris tampa ypač svarbus dėl sudėtingos geopolitinės situacijos.

Dabar gynybos srityje dirbančių specialiųjų patarėjų pareigybės steigiamos tik tarptautinėse organizacijose, o į ambasadas skiriami gynybos atašė.

„Šiuo metu Lietuvos Respublikos gynybos atašė paskyrimo valstybėse vykdomos ir dvišalį karinį bendradarbiavimą stiprinančios funkcijos neapima visų galimų dvišalio karinio bendradarbiavimo sričių, kurios tampa itin aktualios šiandieninės geopolitinės situacijos kontekste“, - teigia Užsienio reikalų ministerija (URM).

Specialieji patarėjai būtų civiliai Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojai. Gynybos atašė pareigybė visada skiriama kariškiui.

„Mes manome, kad reikia kartais ne tik karinių žinių, bet ir civilinių žinių, ir toks pakeitimas daromas, kad būtų galima siųsti valstybės tarnautojus“, - BNS sakė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento Tarptautinės teisės ir ginklų kontrolės skyriaus vedėjas majoras Martynas Bandza.

„Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojas atliktų bendradarbiavimo gynybos politikos srityje funkciją: dalyvautų dvišalėse konsultacijose saugumo ir gynybos klausimais, rinktų ir analizuotų informaciją gynybos politikos klausimais valstybėje, kurioje reziduoja, patartų gynybos politikos klausimais ambasadoriui, Užsienio reikalų ministerijai. Įsteigus gynybos patarėjo pareigybę diplomatinėje atstovybėje užsienio valstybėje, būtų užtikrintas dvišalio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje priemonių įgyvendinimas regionuose, kuriuose situacija dabar yra itin įtempta“, - nurodo URM.

Šiame URM ir KAM rengtame projekte apie konkrečias šalis, kur būtų steigiamos specialiųjų patarėjų pareigybės, nekalbama.