Jeigu Lietuva nepradės intensyviau rengti karių rezervo, po 20 metų jis bus minimalus, sako krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Trečiadienį ji dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) surengtuose naujos redakcijos Karo prievolės įstatymo projekto klausymuose.

"Yra šiek tiek ir nerimą keliančių dalykų, kadangi kiekvienais metais didžioji dalis to rezervo išeis iš prievolininkų sąrašo, nes tūkstančiai žmonių yra praėję sovietinio šaukimo mokyklą, jų yra labai daug. Kai jų didelėmis porcijomis išeina, labai greitai to rezervo sumažėja", - teigė ministrė.

"Jeigu mes dabar nerengsime didesniu intensyvumu rezervo, gali atsitikti, kad po 20 metų turėsime labai minimalius skaičius žmonių, kurie bent kada yra ginklą laikę, ir galima jais padidinti mūsų krašto gynybinius pajėgumus, jeigu kas nors kraštui atsitiktų", - kalbėjo R.Juknevičienė.

Jos duomenimis, apie 70 tūkst. rezerve esančių karių yra apmokyti Lietuvos kariuomenėje, kiti - dar sovietinėje.

R.Juknevičienė pabrėžė, kad nauja Karo prievolės įstatymo redakcija teikiama tam, kad rezervininkų rengimas nenutrūktų.

Anot ministrės, karių rezervas reikalingas ne tik karo atveju, bet ir taikos meto užduotims vykdyti.

"Gali atsitikti įvairių nelaimių, katastrofų, kur kariuomenės pagalbos reikėtų", - sakė ji.

Bene daugiausia klausymuose diskusijų sukėlęs klausimas - skatinimo sistema kariniuose mokymuose dalyvaujantiems asmenims.

Buvęs krašto apsaugos ministras, parlamentaras Juozas Olekas nepritarė įstatymo projekte numatytam siūlymui, kad stojant į aukštąją mokyklą karo prievolininkui būtų pridėtas vienas balas.

"Žmogus turi įstoti su savo žiniomis. Mums nereikia prastų daktarų, bet tarnavusių kariuomenėje", - tvirtino politikas.

Be to, jis nesutiko, kad balas būtų pridedamas ir privalomąją karo tarnybą atlikusiems asmenims.

"Privalomojoje tarnyboje turėjome įvairiausių karių (...) Į labai nelygią padėtį pastatome moteris, nes jos nebuvo kviečiamos į privalomąją tarnybą", - dėstė eksministras.

Karo prievolės įstatymo projekte numatyta vėl rengti mokymus privalomąją karo tarnybą atlikusiems vyrams.

Apmokymais būtų formuojamas organizuotasis rezervas. Jame esantys asmenys, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą, būtų kas penkerius metus kviečiami 20-30 dienų kariniams įgūdžiams atnaujinti.

Taip pat naujos redakcijos įstatymo projekte numatyta leisti karo prievolę atlikti pasirenkant kelių mėnesių trukmės bazinius karinius mokymus.

Kad mokymams nepritrūktų savanorių, numatoma juos įvairiai skatinti. Tarp siūlomų skatinimo priemonių - dalies studijų kainos kompensavimas, pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas, darbo ir įdarbinimo subsidijavimas, subsidija darbdaviams, įdarbinusiems karo tarnybą atlikusius prievolininkus ir kt.

Tikimasi, kad bazinius mokymus pakankamai piliečių pasirinks savo noru, tačiau dokumente paliekama galimybė nesusirinkus laukiamam savanorių skaičiui 18-26 metų jaunuolius kviesti privaloma tvarka.

R.Juknevičienė vylėsi, kad privalomo šaukimo nereikės įvesti, tačiau jeigu taip vis dėlto atsitiktų, šauktinius parinktų kompiuteris atsitiktine tvarka.

Ribinius skaičius, kiek jaunuolių ateityje į šiuos mokymus bus šaukiama, kasmet turėtų tvirtinti Seimas.

Įstatymo projekte numatomi trijų mėnesių baziniai mokymai, tačiau yra ir ilgesnė - devynių mėnesių - privalomosios pradinės karo tarnybos (PPKT) alternatyva. Kurį iš dviejų galimų pasirinkimų taikyti, kasmet taip pat spręstų Seimas.

Dalyvauti kariniuose mokymuose galės ir moterys, bet tik jei pačios to norės. Mokymuose norintiesiems dalyvauti savanoriškai siūlomas 18-38 metų amžiaus cenzas.

Šaukimas į privalomąją karo tarnybą šiuo metu sustabdytas, todėl KAM siekia, kad būtų sukurtas naujas būdas Konstitucijoje numatytai karo prievolei atlikti.