Lietuvos Seimas jau prieš pusantrų metų panoro, kad ES atsisakytų sezoninio laikrodžių rodyklių sukinėjimo. Bet ES institucijos nė neketina atsižvelgti į tokį Lietuvos parlamentarų išreikštą pageidavimą.

Sąvokos „žiemos laikas“ nėra

Po trijų savaičių, paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. ryto laikrodžių rodyklės Lietuvoje, kaip ir visoje ES bei dar keliose dešimtyse pasaulio valstybių, bus persuktos viena valanda atgal. Taip bus atšauktas vasaros laikas, dar vadinamas sezoniniu.

Vasaros laikas įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį 3 val. ryto laikrodžius pasukant valanda į priekį. Tad sezoninis laikas galioja septynis mėnesius per metus, juostinis – penkis.

Beje, populiari sąvoka „žiemos laikas“ oficialiai išvis neegzistuoja. Lietuva žiemos sezono metu gyvena savo juostiniame laike, tik nuo kovo iki spalio pabaigos taiko „persuktą“ vasaros laiką.

Laikas dukart per metus keičiamas vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Lietuva negali vienašališkai nevykdyti jos, nes tokiu atveju būtų baudžiama.

Panūdo atšaukti

Sezoninio laiko taikymas Lietuvoje vis sulaukia gana aštrių diskusijų visuomenėje. Į ją įsitraukė net aukščiausios valdžios institucijos.

Pernai pavasarį, netrukus po to, kai buvo įprastai įvestas vasaros laikas, Seimas metė į šoną visus kitus darbus ir ėmė diskutuoti dėl to, ar turi būti dukart per metus sukiojamos laikrodžių rodyklės. Po diskusijų buvo priimtas nutarimas, kuriame kreiptasi į Vyriausybę su raginimu informuoti ES apie norą atšaukti laiko kaitaliojimą. Be to, Vyriausybės paprašyta atlikti tyrimus, kad būtų „objektyviai išsiaiškintas sezoninio laiko poveikis žmonių sveikatai ir ekonomikai“.

Vyriausybė paskelbė tyrimams neturinti lėšų. O ES institucijose buvo išsiaiškinta, kad Lietuva yra vienintelė iš 27-ių Bendrijos narių, oficialiai kelianti tokį klausimą. Kitos jo nelaiko svarbiu ar pirmaeiliu, todėl Lietuvos neparėmė.

Naujo tyrimo nebus

Prieš metus būta neoficialių pranešimų, esą 2012-ųjų pabaigoje Europos Komisija pradės išsamų tyrimą apie sezoninio laiko taikymo poveikį. Atlikus tokį tyrimą 2014-aisiais neva turėjo būti paskelbtas raportas, ar verta likti prie senosios rodyklių sukiojimo tvarkos.

Tačiau šiemet pasiteiravus, ar tikrai ES pradės tokį tyrimą, gautas neigiamas atsakymas. Europos Komisijos atstovybė Vilniuje oficialiai pranešė dienraščiui, kad „nėra planų pradėti tyrimą dėl sezoninio laiko taikymo ES“. Ir kitąmet tokie planai vargu ar atsiras.

Leista suprasti, kad galiojanti laikrodžių sukiojimo tvarka tenkina Europą ir jos neketinama atsisakyti nei 2014, nei 2015, nei vėlesniais metais.

Komisijos atstovybė tikina nežinanti, iš kur atsirado neoficialios žinios, kad numatoma iš naujo tirti sezoninio laiko taikymo poveikį. „Tokio nurodymo nėra nei 2001 m. ES direktyvoje, nei 2008 m. paskelbtoje ataskaitoje apie tai, kaip ES šalyse vertinamas laikrodžių sukinėjimas“, – pranešė atstovybė.

Paskelbtas grafikas

ES yra paskelbusi oficialų vasaros laiko įvedimo grafiką, kuriame numatoma, kad tai bus daroma mažiausiai iki 2016 m..

Dalis Lietuvos kaimynių, nepriklausančių ES, atsisakė persukti laikrodžius. Rusija ir Baltarusija pernai spalį nebeatšaukė vasaros laiko.

Tiesa, Rusijoje jau imta diskutuoti, ar pasielgta teisingai. Yra tikimybė, kad ši šalis irgi sugrįš prie reguliaraus sezoninio laiko taikymo.

Pirmoji ataskaita – 2008-aisiais

Lietuvoje vasaros laikas buvo pradėtas įvesti dar sovietmečiu, 1981 m. Atkūrus nepriklausomybę ši tvarka taikyta iki 1999 m. rudens, kol ją panaikino Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė. Tačiau 2003-iųjų pavasarį Ministrų kabinetas, vadovaujamas Algirdo Brazausko, sugrąžino vasaros laiką. Buvo atsižvelgta į ES, į kurią tuomet rengėsi įstoti Lietuva, rekomendacijas.

Kai kurios valstybės vasaros laiką įsivedė XX a. pradžioje. Dar Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji tai padarė anglai – pristigus kuro ir degalų nuspręsta geriau panaudoti saulės šviesą. Kai kuriose Europos šalyse vasaros laikas buvo įvestas 1973 m., kai pasaulį ištiko naftos krizė ir buvo stengiamasi taupyti elektros energiją. Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko buvo priimta 1980-aisiais.

2008 m. Europos Komisija paskelbė ataskaitą apie sezoninio laiko poveikį įvairioms ūkio šakoms ir kitiems sektoriams. Ji buvo parengta pagal ES narių pateiktą informaciją – tuomet nė viena valstybė nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko.