Įstatymas, per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui atveriantis kelią į Seimą, perduodamas Konstituciniam Teismui (KT) svarstyti. Tai reiškia, kad R.Pakso dalyvavimui rinkimuose greičiausiai vėl iškils grėsmė.

Abejoja konstitucingumu

Seimo socialdemokratas Vytenis Andriukaitis parengė kreipimąsi į KT dėl neseniai parlamentarų priimtos ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytos tokios Seimo rinkimų įstatymo pataisos: „Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai“.

Pagal šį įsigaliojusį įstatymą 2004-aisiais iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintas R.Paksas turi formalią galimybę vėl dalyvauti šių metų spalį vyksiančiuose naujojo Seimo rinkimuose.

V.Andriukaičio parengtame kreipimesi į KT abejojama, ar priimtosios Seimo rinkimų įstatymo pataisos atitinka galiojančią šalies Konstituciją. Nes pagal 2004 m. priimtą KT išaiškinimą, Konstitucija draudžia asmeniui, iš pareigų pašalintam apkaltos proceso tvarka, visą likusį gyvenimą siekti renkamų pareigų, kurias pradedant eiti reikia prisiekti.

„Taigi, manome, kad Seimas priėmė akivaizdžiai Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą. Savo kreipimusi į KT norime patikrinti, ar tikrai esame teisūs“, – kalbėjo socialdemokratas.

Jis priimtąjį įstatymą pavadino „apgailėtinu konstitucinės ir teisinės sistemos griovimo pavyzdžiu“.

Parašus rinko sunkiai

Kreipimąsi į KT iš viso pasirašė 32 Seimo nariai. V.Andriukaitis pripažino, kad rinkti parašus sekėsi gana sunkiai – parlamentarai pasirašinėjo nelabai noriai. Kodėl taip atsitiko, politikas nedrįso spėlioti.

Tačiau vis dėlto pavyko surinkti pakankamai parašų, kad kreipimasis dėl Seimo rinkimų įstatymo pataisų keliautų į KT.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė jau patvirtino parašų autentiškumą. Todėl konstitucinė byla šiomis dienomis bus perduota KT.

Šis dar turės apsispręsti, ar priima kreipimąsi svarstyti. Jeigu priims, gali apsispręsti ir dėl bylos svarstymo be eilės, tai yra jau per artimiausius kelis mėnesius, atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas aktualus dėl artėjančių Seimo rinkimų, numatytų spalio 14 d.

KT atstovai tikina, kad tik po to, kai kreipimasis bus gautas ir priimtas svarstyti Teisme, bus apsispręsta, ar byla statoma į bendrą neišnagrinėtų prašymų eilę, ar svarstoma nedelsiant, tai yra be eilės.

Keisti Konstitucijos nepanoro

Prezidentė, pasirašydama Seimo rinkimų įstatymo pataisą, kreipėsi į parlamentą ir ragino šį parengti bei priimti Konstitucijos pataisą, kuri leistų per apkaltą iš pareigų pašalintiems asmenims po kurio laiko vėl kandidatuoti į Seimą. Taip valstybės vadovė iš dalies pripažino, kad jos pasirašomas įstatymas iš esmės prieštarauja galiojančioms Konstitucijos nuostatoms.

Tačiau nemažai įtakingų politikų gana abejingai sutiko šį D.Grybauskaitės pasiūlymą. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras skeptiškai įvertino galimybę, kad parlamentarai pakeistų Konstitucijos nuostatas dėl asmenų, pašalintų iš pareigų apkaltos proceso tvarka. „Mano manymu, keisti Konstitucijos nereikia, nes nėra ką keisti. Konstitucijoje to draudimo eiti tam tikras pareigas nėra, yra tik Konstitucijos interpretacijoje. O jeigu tai yra interpretacijos reikalas, pati konstitucinė norma čia niekuo dėta“, – aiškino S.Šedbaras.

Todėl Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas neinicijuoja Konstitucijos pataisos.

Tai padaryti pasišovė tas pats V.Andriukaitis: „Dar derinu formuluotes, dar kalbuosi su kolegomis. Bet, manau, atsiras atitinkama Konstitucijos pataisa.“

Kada tai įvyks, politikas neprognozavo, tačiau skaičiavo, kad dar šios kadencijos Seimui gali būti suspėta pateikti tokią pataisą ir netgi galbūt vieną kartą balsuoti už ją.

Premjeras taip pat abejoja

Kita vertus, V.Andriukaitis pripažįsta, kad dabartiniame Seime gali pritrūkti politinės valios pasiūlytai Konstitucijos pataisai priimti. „Čia daug kas gali priklausyti nuo siūlomų nuostatų suderinimo, nuo to, pavyzdžiui, koks terminas bus pasiūlytas vadinamajam inkubaciniam periodui, tai yra, kiek metų būtų neleidžiama per apkaltą pašalintam asmeniui vėl siekti Seimo nario mandato – ketverius, aštuonerius ar dar daugiau“, – teigė jis.

Premjeras Andrius Kubilius irgi išreiškė abejonių dėl priimtų Seimo rinkimų įstatymo pataisų konstitucingumo. „Tai konstitucinė problema. Nežinau, ar toks siūlymas, koks yra priimtas, atitinka Lietuvos Konstitucijos raidę ir dvasią, taip pat ir KT išaiškinimus. Vyriausybė buvo pateikusi Seimui keletą pasiūlymų, kaip turėtume taisyti tą padėtį, ir visi siūlymai rėmėsi tuo, kad turi būti taisoma Konstitucija. Man kyla abejonių, ar nekeičiant Konstitucijos yra įmanoma problemas išspręsti“, – sakė premjeras.

Pats R.Paksas ir jo vadovaujamos Tvarkos ir teisingumo partijos atstovai įsitikinę, kad reikia rinkėjams leisti apsispręsti, kuriuos politikus jie nori rinkti į Seimą. „Todėl neturėtų būti daromos dirbtinės teisinės kliūtys tokiam rinkėjo pasirinkimui“, – pabrėžė Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

Byla vis tiek pasieks KT

Pagal anksčiau galiojusį Seimo rinkimų įstatymą asmuo, kurį parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negalėjo kandidatuoti į parlamentą. Tokį reguliavimą pernai sausį sukritikavo Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre, konstatavęs, kad ribojimas kandidatuoti į parlamentą visam gyvenimui yra neproporcingas.

Į tai, kad norint R.Paksui ir kitiems per apkaltą iš pareigų pašalintiems asmenims atverti kelią į Seimą, pirmiausia reikėtų pakeisti Konstituciją, pernai savo pareiškime jau yra nurodęs ir KT.

R.Paksas ne kartą deklaravo ketinąs pasinaudoti įstatymo sudaryta galimybe kandidatuoti į Seimą. Oficialus kandidatų registravimas prasidės rugpjūtį. Jeigu iki to laiko Seimas nepakeis Konstitucijos ir KT nebus nusprendęs be eilės svarstyti kreipimosi dėl priimtojo įstatymo konstitucingumo, tuomet Vyriausioji rinkimų komisija savo iniciatyva arba bet kuris iš įregistruotų kitų partijų kandidatų turės teisę kreiptis į teismą dėl R.Pakso dalyvavimo rinkimuose. Toks kreipimasis greičiausiai pavirstų dar vienu kreipimusi į KT, kuris bylą išnagrinėtų skubiai dėl artėjančių Seimo rinkimų.