Rusija pranešė neišduosianti Lietuvai bankrutavusio Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo, nes jam suteiktas prieglobstis. Apie tai pirmadienį informavo Lietuvos generalinė prokuratūra.

Suteiktas prieglobstis

V.Romanovą Lietuvos teisėsauga įtaria didelės vertės Ūkio banko turto iššvaistymu. Generalinė prokuratūra teigia, kad baudžiamasis persekiojimas bus tęsiamas, o prokurorai vertins galimybes kreiptis į Rusiją su papildomais teisinės pagalbos prašymais.

Ūkio banko veikla buvo sustabdyta 2013 metų vasarį, o tų metų rugpjūtį Lietuvos prokurorai paskelbė V.Romanovo tarptautinę paiešką. Šiemet balandį jis buvo sulaikytas Maskvoje, bet netrukus paleistas į laisvę.

Anot Generalinės prokuratūros pranešimo spaudai, Rusija sprendimą neišduoti V.Romanovo argumentavo dvišalės sutarties nuostata, jog prašymas netenkinamas, „jeigu asmeniui suteikta prieglobsčio teisė“.

„Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo Ūkio banke ir su tuo susijusių nusikalstamų veikų intensyviai tęsiamas, atliekami ūkinės–finansinės veiklos tyrimai, vyksta susižinojimas su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis, atliekami kiti suplanuoti proceso veiksmai“, – pranešė Generalinė prokuratūra.

Pernai gegužę iš Lietuvos dingusio verslininko Lietuva ieško dėl įtarimų didelės vertės turto pasisavinimu ir iššvaistymu. V.Romanovas 2012-ųjų rugsėjo 30 dieną valdė 64,92 proc. Ūkio banko akcijų.

Sprendimas nenustebino

Rusijos sprendimas neišduoti V. Romanovo nenustebino, nes jis to nuosekliai siekė, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo teigimu, V.Romanovui nepakako drąsos atsakyti už savo veiksmus.

„Sprendimas nenustebino, nes V.Romanovas jo siekė nuosekliai ir kryptingai. Be to, šis ponas niekada neatrodė panašus į žmogų, kuriam pakaktų drąsos atsakyti už savo veiksmus“, – BNS teigė V.Vasilauskas.

„Tokios įtemptos situacijos tarp Lietuvos ir Rusijos akivaizdoje kitaip ir negalėjo būti. Būtų keista, jeigu būtų išdavę. Čia politinis klausimas“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas liberalas Kęstutis Glaveckas.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas tvirtino manantis, kad Rusijos atsisakymas Lietuvai išduoti V.Romanovą susijęs su neskaidria banko veikla ir jo buvusiais klientais iš Rusijos.

„Rusijoje yra asmenų, kurie šio banko veikla savo laiku buvo labiau suinteresuoti negu Lietuva, nes šis bankas, kaip žinia, pasižymėjo pakankamai neskaidria veikla. Jo paties pervedimai, kaip išaiškėjo, vienu metu labai dideli keliavo į banką. Manyčiau, tokia ir priežastis neišdavimo – matyt, nenori, kad jis pasakytų, jeigu užsimanys kalbėti, ko nors nereikalingo Rusijos valdžiai“, – komentavo A.Anušauskas.

Parlamentinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovui Juliui Sabatauskui nėra aišku, kokiu pagrindu V.Romanovui suteiktas prieglobstis, nes pagal tarptautinę teisę prieglobsčio suteikimas reiškia, kad suteikiamas arba pabėgėlio statusas, arba papildoma ar laikinoji apsauga.

„Šiuo atveju neaišku dėl ko tas statusas suteiktas, bet aišku viena, kad V.Romanovas visomis ir bet kokiomis priemonėmis bando išvengti atsakomybės už tai, kuo jis kaltinamas Lietuvoje, o tie kaltinimai nesusiję nei su politika, nei su priklausymu tam tikrai tautybei ar socialinei grupei ar rasei“, – teigė J.Sabatauskas.

Parlamentaras neatmeta versijos, kad V.Romanovui prieglobstis suteiktas ir dėl politinių pastarojo meto aplinkybių.

Situacija nesikeičia

Rusijos sprendimas neišduoti V. Romanovo panaikina galimybę plačiau išsiaiškinti banko žlugimo priežastis, teigia Ūkio banko bankroto administratorius Gintaras Adomonis. Tačiau, pasak jo, iš esmės situacija nesikeičia.

„Viltis, aišku, dingo, kad kažką per teisėsaugą sužinosime kažkokius faktus, kurie pagelbėtų. Bet situacija, žiūrint į tą pranešimą, bus tokia, kokia buvo. Daugiau tai nieko nekeičia“, – sakė G.Adomonis.

Pasak jo, V.Romanovo neišdavimas situacijos Ūkio banke nepakeis, o spėlioti, kas būtų buvę, jeigu banko savininkas būtų perduotas Lietuvai, jis nesiėmė.

„Mano giliu įsitikinimu, mes esame tokioje pat situacijoje, kokioje buvome, visi procesai vyks kaip reikia (...) Kas būtų, jeigu būtų, sunku pasakyti. Žinome faktą, kad jis negrįš į Lietuvą artimiausiu metu“, – aiškino bankroto administratorius.

Teis už akių?

Dabar bus ieškoma kitų būdų apklausti V. Romanovą, Lietuvos prokurorai neatmeta ir teismo už akių galimybės.

„Gautą informaciją perdavėme ikiteisminį tyrimą organizuojančiam prokurorui, svarstomos tolesnės galimybės vertinant, ar yra tikslinga susižinoti su Rusijos Federacija dėl šio atvejo, taip pat dėl galimybės kreiptis su papildomais pagalbos prašymais“, – pirmadienį žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Krušna.

Anot jo, V.Romanovo kaip įtariamojo statusas po šio sprendimo nepasikeitė, o sprendimas dėl prieglobsčio galioja tik vienoje valstybėje.

T.Krušna taip pat informavo, kad Rusijos generalinė prokuratūra nenurodo tikslios priežasties, dėl kurios V.Romanovui buvo suteiktas prieglobstis, tačiau tai ir nėra būtina pagal egzistuojančią teisinę praktiką.

Prokuroras taip pat pripažino, kad priklausomai nuo to, kokie nusikaltimai bus kvalifikuojami baigus tyrimą, V.Romanovas galėtų būti teisiamas ir už akių.

„Taip, yra tokia galimybė. Tačiau šioje stadijoje manyčiau, kad tai tik vienos valstybės sprendimas. Tai nereiškia, kad negalime tikėtis, kad procesas vyks deramai“, – sakė T.Krušna.