– Kodėl to neužtenka? Ko turėtų imtis Lietuva?

– Viena – politiškai paskelbti, laikytis politinės pozicijos, kurios privalu laikytis, nes tai buvo vienbalsiai priimta Seimo rezoliucija, kita – žiūrėti realybei į akis ir kaip tikrovėje tai paveiks mūsų ekonomiką, kitus santykius. Yra poreikis tam tikrų teisinių mechanizmų. Mano pasiūlymus Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui reikia vertinti kaip pradžią ir imtis teisinio mechanizmo paieškų, kaip galėtume rezoliuciją įgyvendinti praktikoje.

– Ką siūlote praktikoje?

– Valstybinėms institucijoms viskas aišku. Kartais būna nesusipratimų, reikėtų pažiūrėti, ar jie reguliuojasi teisiškai, ar užtenka politinių sprendimų. Daugiausia tai liečia ūkio subjektą, jo santykius su teroristine valstybe. Galimi tam tikri teisiniai veiksmai, apribojimai, suprantant, kad būna situacijų, kai verslas buvo net skatinamas, kai nebuvo teroristinės valstybės, o dabar jiems privalu nutraukti santykius. Buvo pateiktos tam tikros nuostatos. Pvz., duodamas trijų mėnesių laikotarpis santykiams nutraukti, negali veikti teroristinės valstybės ūkio subjektai, Lietuvoje esantys subjektai, kurių įstatyminiame ar kitame kapitale yra teroristinių valstybių, fizinių asmenų kapitalas ir pan. Turi būti pateikta informacija Valstybės saugumo departamentui ūkio subjektų, kurie turėjo santykių iki paskelbimo teroristine valstybe ir t. t.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Jūsų žiniomis, kiek tokių rusiško kapitalo verslų veikia Lietuvoje? Ar nuo karo pradžios jų sumažėjo?

– Sunku pasakyti, mūsų struktūroms reikėtų surinkti duomenis, kurie galėtų tiksliai įvardyti situaciją. Jei tokios informacijos neturi, būtų paskata ją surinkti.

– Kada tikimasi, kad šis klausimas virs kūnu?

– Svarstymai dar tęsis, planuojame kitą savaitę susitikimus su teisininkais. Nes, kaip minėjau, neturime teroristinių organizacijų teisinio mechanizmo.