Lietuvos laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo.Brazaičio palaikų perlaidojimas yra pasityčiojimas iš fašizmo aukų atminimo, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Kaip pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius, komentuodamas J.Brazaičio perlaidojimą, pirmadienį sakė, jog Rusija „tikisi principingos tarptautinės bendruomenės, tarptautinių partnerių reakcijos į Lietuvoje vykstantį fašizmo nusikaltėlių išteisinimą“.

„Kaune įvykęs iškilmingas Lietuvos tuometinės laikinosios Vyriausybės vadovo, vieno iš Lietuvos aktyvistų fronto (LAF), glaudžiai susijusio su nacių spectarnybomis, lyderių perlaidojimo negalima niekaip kitaip pavadinti, kaip akivaizdžiu pasityčiojimu iš tūkstančių žydų atminimo, žiauriai nužudytų per 1941 metų birželio 25 - 26 dienomis Kaune vykusius pogromus ir žiauriai nukankintų 1941 metų birželio 30 dieną J.Ambrazevičiaus (Brazaičio) Vyriausybės sprendimu vokiečių fašistų okupuotoje SSRS teritorijoje įkurtame pirmajame konclageryje“, - pabrėžė A.Lukaševičius.

Praėjusią savaitę iš JAV parskraidinti 941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo J.Brazaičio palaikai iškilmingai palaidoti Kaune Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje.Ceremonijoje dalyvavo kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, buvęs Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas europarlamenaras Vytautas Landsbergis, Kauno meras Andrius Kupčinskas.Laikinoji Vyriausybė vertinama dėl pastangų atkurti sovietų okupacijos sunaikintą Lietuvos valstybingumą. Oficialaus pagerbimo kritikai sako, kad J.Brazaičio ministrų kabineto politika nebuvo palanki žydų atžvilgiu.

Dabartinė Lietuvos Vyriausybė skyrė 30 tūkst. litų perlaidojimui, bet dabartiniai šalies vadovai renginiuose nedalyvavo.Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus patarėjas Laimonas Talat-Kelpša sakė, kad laidotuvės sukėlė diskusijas dėl prieštaringai vertinamos Laikinosios vyriausybės veiklos.

Pasak jo, šie prieštaravimai užfiksuoti ir Tarptautinės komisijos, tyrusios nacių ir sovietinių režimų nusikaltimus Lietuvoje, išvadose, paskelbtose 2005 metų pavasarį.

Kartu premjero patarėjas atkreipė dėmesį, kad JAV imigracijos tarnyba 1975 metais nutraukė tyrimą prieš J.Brazaitį, taip ir neradusi jo antižydiškos ar nacius remiančios veiklos įrodymų, o 2009 metais J.Brazaitis apdovanotas aukščiausiu Lietuvos valstybės apdovanojimu. - Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju Kryžiumi.

Tuo metu keturiolikmečiu moksleiviu buvęs kadenciją baigęs prezidentas V.Adamkus prisimena, kad nepriklausomybės atkūrimą 1941 metais paskelbusi Laikinoji vyriausybė jam išliko idealu visam gyvenimui.Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo deklaracija perskaityta per Kauno radiją 1941 metų birželio 23-osios rytą. Kai birželio 25 dieną į Kauną įžygiavo Vokietijos kariuomenė, miestas jau buvo visiškai valdomas sukilėlių.J.Brazaitis už Laikinosios vyriausybės vairo stojo, kai priešintis sovietų režimui sukurto Lietuvių aktyvistų fronto ministru pirmininku numatytam Kaziui Škirpai Vokietijos valdžia neleido grįžti į Lietuvą.

Tačiau dėl Vokietijos karinės, vėliau civilinės administracijos veiksmų Laikinoji vyriausybė greitai prarado galimybę kontroliuoti atkurtą lietuvių administraciją. Atsisakiusi tapti vokiečių patikėtinių taryba, Laikinoji vyriausybė rugpjūčio 5 dieną savo veiklą sustabdė.Iškilmes kritikavusi Lietuvos žydų bendruomenė J.Brazaitį sieja su „nacistiniam režimui įsiteikiančiais represyviais ir diskriminuojančiais įstatymais, taip pat ir su žydų žudynes kurstančiais Lietuvos aktyvistų fronto atsišaukimais“.Žydų bendruomenė teigė esanti įskaudinta dėl iškilmių.Laikinoji vyriausybė buvo paskelbta per Lietuvių aktyvistų fronto, kuris bendradarbiavo su vokiečiais, surengtą 1941 metų Birželio sukilimą, kilusį prasidėjus karui tarp nacių Vokietijos ir su ja iki tol bendradarbiavusios Sovietų Sąjungos.

Kai kurie lietuviai laukė karo, sovietų išvijimo ir vokiečių atėjimo, ypač dėl sovietų teroro, kuris didžiausią mastą pasiekė žudymais ir trėmimais birželio mėnesį. Susikūrusi Laikinoji vyriausybė pasveikino Hitlerio Vokietijos kovą su bolševizmu ir pareiškė, kad jungiasi į naujos Europos statybą.

Tačiau jau pirmosiomis Vokietijos invazijos savaitėmis Lietuvoje prasidėjo pogromai, kuriuose nužudyti tūkstančiai žydų.Pats J. Brazaitis vėliau Vokietijos okupacijos metu aktyviai veikė antinacistiniame pogrindyje, o keturi Laikinosios vyriausybės nariai pateko į vokiečių konclagerius.Karo metais vengdamas suėmimo J.Ambrazevičius pakeitė pavardę į Brazaičio, o 1944 metais, artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją, 1951-aisiais persikėlė į Jungtines Valstijas, kur dalyvavo išeivių lietuvių veikloje.

Lietuvoje vertinami J.Brazaičio nuopelnai lietuvių literatūrai, jo mokslinė ir pedagoginė veikla. Tarpukariu jis dėstė Vytauto Didžiojo universitete, dirbo žurnalistinį darbą, parašė kelias biografines knygas.a