„Nors, anot verslininkų, giminių ir bičiulių protegavimo mastas šiek tiek sumažėjo, kas penktas valstybės tarnautojas kalba apie jų įstaigoje patirtą politikų, siekusių asmeninės naudos, spaudimą“, – BNS teigė ekspertas.

„Vis daugiau – beveik pusė – gyventojų mano, kad valdžios atstovai tinkamai neįtraukia gyventojų į sprendimų priėmimą ir teigia, jog sprendimų priėmimas Lietuvoje uždaras. Visuomenė vis atviriau kalba apie verslo atstovų ir registruotų lobistų galią bei daromą įtaką“, – sakė jis.

Anot TILS vadovo, matomi ir galimi pandemijos padariniai: verslininkai mano, kad ženkliai išaugo korupcija viešuosiuose pirkimuose.

S. Muravjovas taip pat sako, kad džiaugtis dėl smulkiosios korupcijos mažėjimo kol kas dar per anksti.

Tikėtina, po karantino atlaisvinimų daug kas suskubs tvarkyti neatidėliotinų reikalų. Tai reiškia, kad aiškus sveikatos apsaugos ir savivaldos lyderių priminimas, jog kyšininkauti nevalia, tampa kaip niekad svarbus.

„Kyšio davimo skaičiai kryptingai mažėja, tačiau gyventojų, manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, skaičiai ženkliai – 10 proc. – išaugo. COVID-19 pandemija ir sumažėjęs tiesioginis gyventojų bendravimas su viešojo sektoriaus atstovais taip pat verčia atsargiai vertinti sumažėjusius kyšininkavimo lygius savivaldybėse bei gydymo įstaigose“, – tvirtino S. Muravjovas.

Jo teigimu, valdžiai svarbu priminti, ypač laukiant karantino atlaisvinimų, kad kyšininkauti nevalia.

„Kyšininkavimas – nesaugumo jausmo ir nepasitikėjimo viešuoju sektoriumi išraiška. Tikėtina, po karantino atlaisvinimų daug kas suskubs tvarkyti neatidėliotinų reikalų. Tai reiškia, kad aiškus sveikatos apsaugos ir savivaldos lyderių priminimas, jog kyšininkauti nevalia, tampa kaip niekad svarbus“, – sakė TILS vadovas.

Jis taip pat teigė, kad būtina geriau įtraukti gyventojus į antikorupcinę veiklą.

„Turime permąstyti, kaip įgalinti gyventojus, juk jie yra Lietuvos šeimininkai. Nors pusė jų žino, kur kreiptis, norinčių pranešti apie korupciją arba įsitraukti į antikorupcinę veiklą skaičiai krenta“, – teigė S. Muravjovas.

„Akivaizdu, jog „kova su korupcija“ vis dar yra deleguojama teisėsaugai, tačiau taip šios „kovos“ nelaimėsime. Būtent dėl to džiaugiuosi, jog vis dažniau akcentuojame skaidrumą, duomenų atvėrimą, žmonių įtraukimą į sprendimų priėmimą ir tokias iniciatyvas, kaip dalyvaujamasis biudžetas, kurio metu gyventojai patys sprendžia, kaip paskirstyti  dalį savivaldybės lėšų. Šiuo metu tai daro jau kas ketvirta savivaldybė, laukiu, kol įsitrauks visos šešiasdešimt“, – sakė jis.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį paskelbė, kad kyšį davusių gyventojų mažėja, tačiau atsiranda daugiau manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas.

Tai rodo tarnybos inicijuotas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“.

STT direktorius Žydrūnas Bartkus sakė, kad Lietuvos korupcijos žemėlapio bei korupcijos suvokimo indekso rezultatai rodo, kad būtina ryžtingiau imtis priemonių kuriant korupcijai atsparią aplinką viešajame sektoriuje bei užtikrinant atvirą ir skaidrų sprendimų priėmimą.

Anot jo, šiuo klausimu  „itin svarbus vadovų vaidmuo ir lyderystė prisiimant atsakomybę dėl skaidrumo stiprinimo“.

STT pabrėžia, jog sveikatos apsaugos sektorius išlieka sritimi, kurioje gyventojai dažniausiai susiduria su kyšio prievartavimo ir davimo rizika, bet ir šiame sektoriuje yra stebimas reikšmingas korupcinės patirties mažėjimas.

STT inicijuotą tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“  pernai lapkritį – šių metų sausį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Iš viso buvo apklausti 1006 Lietuvos gyventojai, 510 įmonių vadovų, 554 valstybės tarnautojai.