„Man regis, nepaisant jos baigties, ši byla jau paskatino sulaužyti ne vieną antikorupcinį tabu ir vienareikšmiškai prisidėjo prie politikos ir sprendimų priėmimo skaidrumo Lietuvoje. Pavyzdžiui, prieš penkerius metus beveik nieko nežinojome apie tai, su kuo bendrauja politikai, kas gauna leidimus į Seimą“, – BNS sakė S. Muravjovas.

Pasak jo, dabar skiriame žymiai daugiau dėmesio sąsajoms tarp politikų ir verslo nustatyti, o visuomenė vis drąsiau sankcionuoja ir pasisako prieš neskaidrius ir neetiškai besielgiančius politikus. 

S. Muravjovo teigimu, dabar yra gera proga aptarti kelis svarbius klausimus dėl įrodymų svorio.

„Pavyzdžiui, iš kolegų nuolat tenka girdėti, kad mūsų teismai korupcijos bylose taiko itin aukštą įrodinėjimo kartelę. Tad galbūt atėjo laikas pagaliau išdiskutuoti, kokie įrodymai galimi ir kokių pakaktų teismui tokiose bylose? Jei manome, jog tokių bylų nagrinėjimas užtrunka per ilgai, ar įmanoma paspartinti procesą? Jei kelia abejonių teisėsaugos darbas, kaip galime jį pagerinti? Ar teisėsauga turi pakankamai resursų tinkamai atstovauti valstybę tokiose bylose?“ – kalbėjo S. Muravjovas.

Jo teigimu, teismų nuosprendžiai tokio stambumo bylose suteikia galimybę pasitikrinti, ar sutariama, ko reikia korupcijai pažaboti ir kas už tai atsakingas.

„Daug metų buvome pratę deleguoti šią atsakomybę teisėsaugai, o antikorupcinę sėkmę sieti vien su jos veiksmais ir laimėtomis bylomis. Džiaugiuosi, jog tai užmarštin nueinantis leitmotyvas. Aišku, teisėsauga turi itin svarbų antikorupcinį vaidmenį, tačiau korupcijos pažabojimas ir skaidrumo standartų diegimas visų pirma yra įstaigų vadovų, politikų ir verslininkų atsakomybė“, – svarstė jis.

S. Muravjovas, be kita ko, prognozuoja, kad šis teismo sprendimas – ne pabaiga, laukia šios istorijos narpliojimo teismuose tęsinys.

Antradienį Vilniaus apygardos teismas paskelbė išteisinantis visus kaltinamuosius vienoje didžiausių ir garsiausių politinės korupcijos bylų, kurioje buvęs tuometinio koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltintas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Kyšius paėmę kaltinti buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir dabartinis parlamentaras Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys. Eksparlamentaras liberalas Gintaras Steponavičius įtartas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Teisėsaugai įtariant, kad „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija gavo naudos iš jų atstovų galbūt neteisėtos veiklos, kaltinimai buvo pateikti ir šiems trims juridiniams asmenimis.