„Rengiant Jūsų minimą konstitucinės justicijos bylą nebuvo gauta bylos šalių prašymų dėl teisėjo S. Šedbaro nušalinimo. Teisėjas S. Šedbaras dalyvavo nagrinėjant bylą ir priimant 2023 metų birželio 7 dienos nutarimą“, – BNS perduotame komentare cituojamas teismo pirmininkas Gintaras Goda.

Tačiau, anot G. Godos, sužinoti, kaip balsavo buvęs parlamentaras neįmanoma, nes balso atskleidimas pažeistų KT įstatymą.

S. Šedbaras atskirosios nuomonės nepateikė, tačiau tą padaryti ir neprivalu.

Konstitucinio Teismo įstatyme numatyta, jog nei Konstitucinio Teismo teisėjai, nei posėdyje dalyvavęs tarnautojas neturi teisės paskelbti nei nuomonių, pareikštų pasitarimų kambaryje, nei kaip kas balsavo.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas BNS penktadienį sakė nenusišalinimo nesureikšminantis.

„Aš suprantu, kad čia toks yra dalykas, kuris gali sudaryti prielaidą taip galvoti, kad balsuodamas, pavyzdžiui, už įstatymą, jis išreiškė nuomonę. Bet reikia neužmiršti, kad Seimas yra politinė institucija, kurioje politikai balsuoja dažnai neatsižvelgdami į teisinius argumentus, o grynai į politinę valią“, – tvirtino teisininkas.

Anot jo, ir anksčiau KT teisėjais yra buvę parlamentarų, bet klausimų dėl nusišalinimo nekildavo.

Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Agnė Širinskienė BNS sakė blogai vertinanti šį atvejį, nes „interesų konfliktas gana akivaizdus“.

„Man keistas toks tapatybės asmens susidvejinimas, kad jis staiga tampa teisėju, o ne politiku, o jo pažiūros ir objektyvumas pasikeičia. Manau, kad tikrai taip nėra. Tas vienų metų atšalimo laikotarpis tikrai nėra veltui sugalvotas, jis sugalvotas tam, kad žmogus ir ryšius savo atvėsintų, ir įtakas atitinkamai“, – teigė Seimo narė.

Ji apgailestavo, kad S. Šedbarą skiriant KT teisėju atšalimo laikotarpis netaikytas.

„Šiuo atveju tos regimybės tikrai nėra geros, ypač jeigu kalbame, jog aukščiausios šalies institucijos – Seimas, Konstitucinis Teismas – turi rodyti tam tikrą pavyzdį, elgesio standartą visai valstybei ir bendruomenei“, – tvirtino A. Širinskienė.

Šiuo atveju tos regimybės tikrai nėra geros, ypač jeigu kalbame, jog aukščiausios šalies institucijos – Seimas, Konstitucinis Teismas – turi rodyti tam tikrą pavyzdį, elgesio standartą visai valstybei ir bendruomenei.

„Kai pats balsuoji už projektą, vėliau pripažinti, kad jis buvo netobulas tikrai yra nelengva“, – pridūrė ji.

Konstitucinis Teismas trečiadienį konstatavo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.

Pasak KT, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.

Šiuo metu įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.

S. Šedbaras 2021 metų liepą ir gruodį abi Konstitucijai prieštaravusias pataisas palaikė. Be to, jo vadovaujamas komitetas turėdavo pateikti preliminarų vertinimą, ar projektas gali prieštarauti Konstitucijai, ar ne.

KT minėtą bylą nagrinėjo pagal Irako piliečio individualų konstitucinį skundą. Užsieniečių registracijos centre apgyvendintas prieglobsčio prašytojas prašė įvertinti atitinkamas įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.