Vyriausybei priėmus reikiamus sprendimus dėl Migracijos departamento naikinimo, tam priešinasi Seimas.

„Mes norime efektyvesnės, greitesnės, sutaupančios apie 300 tūkst. eurų per metus sistemos. Bet kaip visą laiką, atsiranda lobizmas, personalijos, kurios nori šį dalyką grąžinti atgal, palikti status quo, nes artėja rinkimai ar dar kas (...). Seime pagrindinė komisija, t. y. Migracijos komisija, tam pritarė. Pristačiau visiems komitetams jos pertvarką, galimybes, bet kažkur vistiek (stringa). Matyt, tai susiję su tam tikromis personalijomis“, - žurnalistams penktadienį sakė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Dabartinė migracijos sistema, anot ministro, neužkerta kelio korupcijai, dubliuoja institucijų atsakomybę, apsunkina sprendimų priėmimus verslui, pavyzdžiui, dėl užsienio piliečių įdarbinimo. Iš sutaupytų lėšų esą būtų galima stiprinti prieglobsčio skyrių, kuris iš departamento būtų perkeltas į kitą instituciją - esą tai leistų padidinti ir darbuotojų darbo užmokestį bei sumažintų korupcijos grėsmę.

Anot S.Skvernelio, net per ES vidaus reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge šią savaitę „buvo nuėjusi demagogija“, kad planuojamos pertvarkos apsunkins pabėgėlių statuso suteikimo procedūras, nors, pavyzdžiui, Estijoje tokia pertvarka sėkmingai įvykdyta prieš kelerius metus.

Ministras atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė yra priėmusi sprendimą dėl departamento naikinimo nuo 2015-ųjų pabaigos. Kad procesas pradėtų vykti, tam bereikia ministro įsakymo bei teisės aktų priėmimo Seime, kad Migracijos departamento funkcijos būtų numatytos kitoms institucijoms. Šio įstatymų paketo nagrinėjimas Seime, anot ministro, turėjo vykti antradienį, tačiau klausimas „netikėtai iš darbotvarkės išbrauktas“.

„Nežinau, kieno tai iniciatyva“, - sakė S.Skvernelis.

Abejones dėl to, kad reorganizacija negali būti pradėta be Seimo pritarimo, anksčiau išreiškė Vyriausybės teisininkai. Jie taip pat rekomendavo atsisakyti reorganizacijos iki 2016-ųjų, paliekant tam neribotą laiką. Teisininkų pažymoje nurodoma, kad departamento funkcijos nebus naikinamos, o tik perskirstomos, tad jis turėtų būti ne likviduojamas, o reorganizuojamas.

Vyriausybė protokolinį nutarimą dėl Migracijos departamento likvidavimo priėmė kovo pabaigoje - tuomet apsispręsta, kad departamentas turėtų būti likviduojamas, jo funkcijas nuo sausio 1-osios perimtų Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Kaip planuoja VRM, įvykdžius pertvarką, policija bus atsakinga už imigracijos politikos įgyvendinimą ir Lietuvos pilietybės procedūrų vykdymą: asmens dokumentų išdavimą Lietuvos piliečiams, sprendimų dėl dokumentų išdavimo užsieniečiams priėmimą ir dokumentų išdavimą, taip pat vykdys funkcijas, susijusias su nacionalinių vizų išdavimu, pilietybės procedūrų užbaigimu, bei tvarkys užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą. Tam policijai reikėtų 30 papildomų pareigybių.

VSAT bus atsakinga už prieglobsčio procedūrų vykdymą, užsieniečių grąžinimą ir išsiuntimą bei vykdys centrinės institucijos, atsakingos už konsultacijas dėl vizų, funkcijas. Tam tarnybai reikėtų 13 papildomų pareigybių.

Iki 2016-ųjų įgyvendinti migracijos procesų valdymo pertvarką antradienį paragino ir Valstybės kontrolė, tvirtindama, kad ši pertvarka reikalinga rengiantis didesniam pabėgėlių srautui priimti.

Vyriausybė buvo parengusi Migracijos departamento pertvarkos planą 2011-aisiais, tuomet sprendimas nepriimtas.