„Nacionalinio teisinio reguliavimo tikrai nepakanka, mes turime iš tiesų turėti bendrą sutarimą su savo partneriais ir sąjungininkais, nes šios grėsmės vertinimas labai priklauso ir nuo bendradarbiavimo su didžiosiomis socialinių medijų platformomis. Kuomet iš jų pusės to noro bendradarbiauti pritrūksta, tuomet dezinformacijos stabdymas tampa pakankamai rimtu iššūkiu“, – BNS sakė D. Šakalienė.

Anot jos, dirbinio intelekto sukurtos klastotės (angl. deepfake) gali daryti tiesioginį poveikį visuomenės nuomonei, diskredituojant pasitikėjimą ne tik valdžios institucijomis, bet ir žiniasklaida kaip objektyviu informacijos šaltiniu, ir sukurti labai rimtas papildomas saugumo rizikas.

Žinomų žmonių atvaizdus pasitelkia sukčiavimui

Kaip teigiama BNS perduotame Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) komentare, socialiniuose tinkluose ėmė plisti dirbtiniam intelektui padedant sukurti „deepfake“ technologija paremti vaizdo klipai, imituojantys realiai veikiančių Lietuvos televizijų reportažus, kur žinomi šalies gydytojai, žurnalistai neva kalba tokiomis temomis kaip sveikata, koronavirusas, tariamas skiepų poveikis ir panašiai.

„Šiuose vaizdo įrašuose, kuriais kurstomos vartotojų baimės, siūloma įsigyti prekių, kurios neva padės sukčių sukurtoms problemoms spręsti“, – teigia NKVC.

Pastaruoju metu plito vaizdo įrašai, kuriuose panaudoti šeimos gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus ir žurnalistės Editos Mildažytės atvaizdai bei balsai.

Anot NKVC, yra požymių, kad atvejai su giluminėmis klastotėmis yra platesnės sukčiavimo schemos dalis, nes birželio pradžioje Latvijoje taip pat fiksuotas atvejis, kai skleidžiama dezinformacija apie koronavirusą.

Centro teigimu, sukčiavimui Latvijoje pasitelkti pažangesni metodai – sukurtas netikras Sveikatos apsaugos ministerijos puslapis, iš jo vartotojai toliau nukreipiami į kitus puslapius pinigams išvilioti.

Pasak NKVC, pati veikimo schema panaši į anksčiau fiksuotas sukčiavimo kampanijas, kai internetiniai sukčiai kūrė populiarių naujienų portalų kopijas, netikras jų „Facebook“ paskyras ir kvietė investuoti į netikras investavimo platformas, taip siekdami išvilioti žmonių pinigus.

Buvo išnaudojami LRT, LNK, „Delfi“, „InfoTV“, Estijos nacionalinio transliuotojo ERR, didžiausios Lietuvoje energetikos bendrovės „Ignitis“, bankų „Swedbank“, „Danske Bank“, taip pat „Orlen Lietuva“ ir kiti prekių ženklai.

Dirbtinis intelektas – sprogimo fazėje

D. Šakalienės teigimu, iki 2024 metų atliktos analizės rodė, kad dirbtinio intelekto sugeneruoto turinio poveikis vartotojams buvo pakankamai nedidelis, tačiau šiuo metu ši technologija yra „sprogimo fazėje“.

Šis įrankis tampa vis paveikesnis ir pavojingesnis.

„Šis įrankis tampa vis paveikesnis ir pavojingesnis, (...) tampa potencialia grėsme sprendimų priėmimui, sprendimų priėmimo integralumui, informacijos saugumui. Patys dirbtinio intelekto įrankiai, kurie yra skirti kurti turiniui, nėra grėsmė savaime, bet jie praplečia dezinformacijos kūrimo ir sklaidos galimybes“, – BNS sakė ministrė.

„Tai tikrai pradeda daryti įtaką formuojant visuomenės nuomonę ir juos galima išnaudoti kaip įrankį norint diskredituoti politines sistemas, skatinti nepasitikėjimą žiniasklaida ir net daryti poveikį per rinkimus“, – pridūrė ji.

Pasak D. Šakalienės, valstybės turi investuoti į pajėgumus, didinančius atsparumą giluminėms klastotėms.

„Svarbiausia – kritinis mąstymas, informacijos tikrinimas ir greita reakcija. Kiekviena diena, kai klastotė lieka viešoje erdvėje, didina jos poveikį ir reputacijos žalą, tad visuomenės edukacija taip pat būtina. Ypač kritiškai reikia vertinti sensacingą ar neįprastą turinį“, – kalbėjo ministrė.

Ji pažymėjo, kad specialios programos, pavyzdžiui, „Deepware Scanner“ ar „Microsoft Video Authenticator“, padeda atpažinti gilumines klastotes.

Socialinių tinklų reakcija lėta ir atmestina

Tuo metu NKVC sako, kad kol kas negalima prognozuoti, kokiomis visuomenei jautriomis temomis bus bandoma manipuliuoti kuriant kitus suklastotus vaizdo įrašus.

„Nors šiuo metu netikri reportažai greičiausiai skirti tik sukčiavimui, siekiant pasipelnyti žmonių sąskaita, ši dirbtinio intelekto technologija gali būti naudojama ir dezinformacijai skleisti“, – teigė centras.

Anot NKVC, užfiksavus „deepfake“ vaizdo įrašus, policija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Ryšių reguliavimo tarnyba kreipėsi į socialinio tinklo „Facebook“ administratorius, informuodami, kad įrašai pažeidžia Lietuvoje galiojančius teisės aktus, reikalaujant įrašus nedelsiant pašalinti.

Centro teigimu, pirmiausia „Facebook“ atsisakė pašalinti galimai sukčiavimui naudojamus vaizdo įrašus, po pakartotinio institucijų kreipimosi ir NKVC tiesioginio kontakto su „Facebook“ atstovais Baltijos šalims, dalis vaizdo įrašų šiuo metu pašalinti, ištrintos ir paskyros, kurios platino juos, tačiau dalis įrašų dar pasiekiami.

„Meta“ reakcija į šį incidentą yra per lėta ir nepakankama. Parodytas gana atmestinis požiūris į tokio pobūdžio naujas dirbtiniu intelektu generuojamas informacines atakas kelia klausimus, ar tikrai „Meta“ deklaruojamas rūpestis savo klientais yra nuoširdus, o įvardijamos vertybės ir taisyklės nėra tik deklaracija“, – teigiama NKVC komentare.

Anot centro, „reikalingas sisteminis požiūris ir veikimas, kaip socialiniuose tinkluose užkardyti tokias naujo pobūdžio atakas“.

„Ambicijos ir noro tai daryti „Meta“ veiksmuose bent kol kas nematyti. Kartu su ES šalimis ir institucijomis ieškosime būdų, kaip įtikinti „Meta“ proaktyviau ieškoti sprendimų (...) ir palaikyti konstruktyvesnį bendradarbiavimą su valstybėmis. Valstybės turi turėti įrankius, kaip suvaldyti priešiškų šalių informacines atakas socialiniuose tinkluose, kai kyla grėsmė nacionaliniam saugumui“, – teigia NKVC.

Vartotojams centras rekomenduoja kritiškai vertinti visus įrašus socialiniuose tinkluose, kuriais siekiama sukelti kuo didesnes emocijas, nespausti ant įtartinų puslapių, nesidalyti jais, apie galimai sukčiavimui sukurtus vaizdo įrašus pranešti policijos virtualiam patruliui.