Šakočiai užkariauja ne tik lietuvių stalus

Klaipėdos šakočių kepėjai tvirtina, kad vis daugiau jų produktų keliauja į užsienį.

Prabilta apie siekį pripažinti šakočius Europos Sąjungoje. Juos kepa ir Lenkijoje. Lietuvos žemės ūkio ministeriją iš gamintojų pasiekė žinia, kad lenkai patentų biure užregistravo šio gaminio prekės ženklą „Sekacz“. Ministerija ragina šalies gamintojus užregistruoti tradicinį lietuvišką konditerijos gaminį šakotį kaip Europos Sąjungoje saugomą geografinę nuorodą ar garantuotą tradicinį gaminį.

Klaipėdoje šakočius kepa bendrovės „Klaipėdos duona“, “Irgaba“, individuali Audriaus Packevičiaus įmonė.

Netoli naujojo turgaus įsikūrusios konditerinių gaminių kepyklos ir firminės parduotuvės savininkas A.Packevičius netrukus ketina pradėti šakočius tiekti ir užsienio rinkai. Daugiau nei trejus metus šiuos gaminius išvežioja po visą Žemaitijos regioną.

A.Packevičius mano, kad užsienyje šis gaminys išpopuliarės, nes yra labai skanus, kepamas iš kokybiškų produktų, ilgai negenda, tinka įvairioms šventėms.

„Klaipėdos duona“ taip pat dairosi į užsienį. Jau kelis mėnesius bendrovė tiekia šakočius į Švediją. Šakočius „Klaipėdos duona“ kepa beveik trisdešimt metų. Komercijos direktorė Kazė Kaupienė sakė, jog šie gaminiai visada buvo perkami, tačiau per pastaruosius dvejus metus ypač išpopuliarėjo.

Kepyklos „Irgaba“ direktorė Irena Vaitkienė pasakojo, kad ne vienas pirkėjas vadinamąjį „bankukiną“ vežasi į Angliją, Vokietiją, Olandiją. „Mano vaikai gyvena Vokietijoje. Jie sakė, kad vokiečiai labai mėgsta šakočius“, - juokėsi pašnekovė.

Šakočius kepa tik patyrę meistrai. Jų gamyba yra sudėtingesnė, kartais ir brangesnė nei tortų. Uostamiesčio gamintojai tvirtino, kad per parą jų iškepama 15-50 kilogramų. Vienas kepimas užtrunka apie porą valandų.

Ar šakotis bus užregistruotas Europos Sąjungoje kaip tradicinis lietuviškas gaminys, priklausys nuo pačių gamintojų. Kaip minėjo Žemės ūkio ministerijos Kokybės skyriaus vedėja Angelė Liubeckienė, tai labai ilgas procesas, galintis užtrukti keletą metų.

Gamintojai turėtų pateikti paraišką apie registraciją Žemės ūkio ministerijai.

Jei paraiška patvirtinama, ji toliau siunčiama Europos Komisijai. Nuo jos priklauso, ar produkto pavadinimas bus užregistruotas.