„Tai yra moters reikalas. Aš pati turėjau problemų su savo pavarde, nes turėjau x pavardėje, tai teko ilgai kovoti, beveik penkerius metus, kol gavau pasą su x pavardėje. Tikrai nemanau, kad tai turėtų būti sprendžiama pašalinių žmonių, kurie su tuo nesusiduria“, – savo patirtimi ir nuomone pasidalijo praeivė.

Panašu, kad tokių vargų ir siūlymo, kad ištekėjusios moterys galėtų rinktis vyro pavardę su gale -a arba -ia, „kaip, pavyzdžiui, Šalna, Stundžia, Lydeka, Šarka“, – vardija siūlymą pateikusi Ieva Pakarklytė, VLKK nesupranta ir dar sausį atmetė „laisvietės“ siūlymą.

„Cituoju Šekspyrą: „Jei rožę pavadinsime kitu vardu, ar ji kvepės kitaip?“ – poetiškai mintis dėstė VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė.

„Ne VLKK ir ne Seimas gyvena su tuo vardu ir pavarde kasdien“, – teigė kategoriškai nusiteikusi I. Pakarklytė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Iš pradžių baimintasi, kad naujas pavardės variantas išdarkys lietuvių kalbą.

„Mes turime tokią visišką naujieną, kad vyro ir moters pavardės sutapimas jau darosi norma, o ne išimtimi, o tai jau griautų tą sistemą, kurią jau turime kelis šimtus metų“, – piktinosi VLKK pirmininkė.

„Tos tvarkos gi keičiasi. Tiek kalbos normos keičiasi per laiką, tiek kultūros normos keičiasi per laiką. Žmonės patys išsiaiškina tas tvarkas“, – savo nuomonę išreiškė Vilniaus universiteto (VU) profesorė Loreta Vaicekauskienė.

„Mums atrodo, kad tai yra per marga“, – priešinosi V. Meiliūnaitė.

Tačiau po įvykusios diskusijos Seime VLKK toną švelnina, esą moterų pavardėms su galūne -a jau nebeprieštarauja, bet yra įsitikinusi, kad tai būtų tik pavienių moterų užgaidų tenkinimas.

Tai panašu į maištą. Iš pradžių yra labai įdomu norėti kažko kito, ko dar niekas neturi. Paskui tu gauni ir supranti, kad niekas nepasikeitė.

„Tai panašu į maištą. Iš pradžių yra labai įdomu norėti kažko kito, ko dar niekas neturi. Paskui tu gauni ir supranti, kad niekas nepasikeitė“, – teigė pirmininkė.

Tačiau visuomenė priešinasi. I. Pakarklytės teigimu, užklausų sulaukiama daug. „Kadangi dabar jau vasara ir prasideda vestuvių sezonas, tai tų užklausų gaunu vis daugiau“, – sakė ji.

Ekspertai apskritai nesutaria, ar moters pavardė – jos pačios reikalas, ar bendros lietuvių kalbos dalis.

VLKK atrodo, kad kalbos, o VU profesorei – atvirkščiai: „Man kaip lingvistei kategoriškai atrodo, kad tai yra ne apie gramatiką, o apie kultūrą, apie žmogaus teises.“

Panašu, kad bendros nuomonės neturi ir gyventojai.

„Kuriai nepatinka, gali neimti vyro pavardės. Kas mes čia? Anglakalbiai kokie? Menininkės, visokios garsios moterys juk pasilieka ir mergautines pavardes ir niekam tai nekliudo, bet kodėl turi būti vyriška, tai nesuprasčiau“, – svarstė pakalbintas vilnietis.

„Aš kaip lenkė, tai norėčiau, kad būtų -a. Pas mane pačią yra -a galūnė“, – savo nuomone pasidalijo kita praeivė.

„Aš nepritarčiau. Aš esu mokytoja lituanistė ir aš labai myliu ir gerbiu savo gimtąją kalbą ir norėčiau, kad ji tradiciškai išlaikytų tą struktūrą, kurią turi“ – teigė kita moteris.

„Nežinau... Man patinka, kad lietuviškai -ienė“, – teigė kitas pašnekovas.

Anot I. Pakarklytės, tos, kurios nori vyro pavardės su galūne -a, turi ieškoti aplinkinių kelių, pavyzdžiui, tuoktis kaimyninėje Lenkijoje, o paskui mėginti pavardę įsiteisinti ir Lietuvoje.

„Valstybė šiuo atveju žiūri į žmones nepagarbiai, sakyčiau, ir verčia juos eikvoti savo laiką tokiems klausimams, kurie galėtų būtų lengvai išspręsti“, – teigė „laisvietė“.