Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas nuo vasario 1d. vykdo gyvosios gamtos apsaugos akciją “Lydeka -2009”. Ji tęsis iki balandžio 20 d.

„Lydekų apsaugai skirtos akcijos Kauno regione rengiamos kiekvienais metais, - sakė Aplinkos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas Raimondas Sakalauskas. - Jų tikslas - apsaugoti neršiančias lydekas ir jų nerštavietes. Lietuvoje lydekos paplitusios visur - ežeruose, upėse, tvenkiniuose. Gilesniuose ežeruose gyvena taip vadinamos selevinės lydekos. Jos retai, tačiau beveik vienu metu pakyla iš gelmių neršti. Neršto metu brakonieriai, neteisėtai naudodami tinklinius bei duriamuosius įrankius, o kai kurie net ir elektros srovę, gaudo į vandens telkinio seklumas atplaukusias neršti lydekas.”

Kauno regiono aplinkosaugininkai rengia reidus Kauno marių, Nemuno, Dubysos, Neries, Nevėžio upėse bei kituose vandens telkiniuose, kuriuose gyvena ir neršia lydekos, budi keliuose šalia vandens telkinių. Akcijoje dalyvauja ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, žvejai mėgėjai.

„Nuo akcijos pradžios jau išaiškinti 7 šiurkštūs lydekų mėgėjiškos žūklės pažeidimai, - sakė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento viršininkas Alvydas Glinskis. - Kauno mariose pažeidėjai lydekas žvejojo su tinklais, Nemune jos buvo gaudomos užkabinamais įrankiais. Nustatyta 10 mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimų, kai masalui buvo naudojamos gyvos žuvelės, nors šiuo metų laiku tai daryti griežtai draudžiama. Buvo sulaikyti keli asmenys, kurie žvejojo neturėdami leidimų, be leidimų pardavinėjo sugautas žuvis.”

Pažeidėjams surašyti protokolai. Jie privalės numokėti nustatyto dydžio baudas, atlyginti gamtai padarytą žalą. Lydekų neršto laikotarpiu draudžiama žvejoti masalui naudojant gyvą žuvelę. Už šį pažeidimą skiriama bauda iki 200 litų. Pažeidėjas už kiekvieną neteisėtai sugautą lydeką privalo sumokėti dar 22,2 lito. Jei lydekų neršto metu žvejojama žeberklais ar kitomis neleistinomis priemonėmis, skiriama 10 kartų didesnė bauda.

Aplinkosaugininkai teigia, kad nemaža dalis pažeidimų išaiškinami gavus gyventojų pranešimus apie gamtai daromą žalą. Gyventojai gali informuoti aplinkosaugininkus šiais telefonais: 8-620 40249, 8-686 55829 arba elektroniniu paštu (esant galimybei su nuotraukomis ar filmuota medžiaga) adresu [email protected].”