Klaipėdiečiai ir atvykėliai saulėlydžiu prie marių gali pasigrožėti tik sumokėję pinigų. Įspūdingoje vietoje privatizavus 30 hektarų sklypą, nuo šiol žvyruotas keliukas marių link yra užtvertas atitvaru, o norintieji pasivaikščioti ar palydėti pamaryje saulę turi atseikėti 4 eurų mokestį.

Privatizavo pamarį?

Vienoje vaizdingesnių pamario vietų – Svencelėje sklypą įsigijo įmonė "Svencelės sala". Jos bendraturtis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Dainius Šatkus aiškino, kad sprendimą užtverti keliuką pamaryje priėmė teritorijos operatorius ir, jo manymu, pasielgė teisingai.

"Ten privati žemė. Atitvaras tam, kad niekas automobiliu nevažiuotų. Mes išnuomojome šią teritoriją įmonei. Žmonės ten verslą daro. Juk atvažiuoja poilsiautojai visai dienai, atsiveža savo įrangą mašinomis. Tai – infrastruktūros mokestis. Taip yra visame pasaulyje", – aiškino Klaipėdos rajono tarybos narys D.Šatkus.

Tačiau klaipėdiečiai, Svencelėje lankęsi saulėtą savaitgalį, suabejojo tokio mokesčio teisėtumu.

"Ten įsikūręs jėgos aitvarų mėgėjų centras, tačiau mums šis sportas neįdomus. Klausimų iškilo, kai išgirdome, kad vasarą susimokėti buvo prašoma net ir pėsčiųjų, kurie norėjo tik pasivaikščioti marių pakrante. Juk patekimas prie vandens telkinių turi būti laisvas. Niekas negali imti pinigų už galimybę pasiekti Kuršių marias, ar jau ir jas kas nors privatizavo?" – piktinosi klaipėdietė Simona.

Kelias – privatus

Tačiau, rajono politiko nuomone, už galimybę pasigrožėti saulėlydžiu prie marių rinkti pinigus yra normali praktika.

"Ne į laukinę pievą atvažiuoja. Nebus to mokesčio, nebus ir infrastruktūros, tada visi skųsis, kodėl pieva nešienauta, kodėl tualetų nėra, kodėl šiukšlių niekas neišveža? Civilizuotame pasaulyje yra imamas infrastruktūros mokestis. Prie jūros esančiose automobilių aikštelėse seniai renkamas mokestis. Ir nieko – niekas nesipiktina. Na, ir kas, kad ten valstybinė žemė, o čia – privati", – aiškino D.Šatkus.

Jo teigimu, anksčiau pamarį lankantys turistai prie marių atvažiuodavo per pievą nusidriekusiu keliuku.

"Važiuodavo pylimu. Kelio ten niekada nebuvo. Atsiradus kempingui, konteineriniams nameliams, sanitariniam mazgui, kavinei, moteliui, atsirado ir kelias", – pridūrė D.Šatkus.

Apmokestino ir pėsčiuosius

D.Šatkaus įmonė "Svencelės sala" šį pavasarį pasirašė sutartį su vilniečių bendrove "Dienos brizas", kuri tapo šios teritorijos operatoriumi.

Įmonės atstovas aiškino, kad rudenį lankytojo mokestis nebuvo taip stropiai renkamas, kaip vasarą.

"Pernai už automobilį buvo rinktas 10 litų mokestis, o už kiekvieną poilsiautoją – 5 litų. Mokėjo ir tie, kurie pėsčiomis atvykdavo", – aiškino teritoriją išsinuomojusios įmonės bendraturtis Saulius Ivanauskas.

Šiais metais iš lankytojų buvo imamas 4 eurų mokestis. Teritorijos lankymo taisyklėse pažymima, kad šiuo mokesčiu parodoma pagarba šiai vietai.

Paaiškėjo, kad tokią sumą tektų pakloti net ir prie marių pabuvus vos 20 minučių. Esą tokie trumpalaikiai slampinėtojai tik pasinaudoja tualetu, kone pavagia tualetinį popierių, nieko nenuomoja ir dingsta.

"Jie nesupranta, kad mums tenka mokėti už tualetų valymą. Reikia prižiūrėti dušus, pjauti žolę. O kas ten žino: naudojasi žmogus tualetu ar ne? Nepastatysi sargo, kad žiūrėtų. Čia juk sąžinės reikalas", – tikino S.Ivanauskas.

Tiesa, išimčių gali tikėtis dviratininkai, iš jų nebus prašoma nė cento.

Išlaidos neatsiperka

S.Ivanausko teigimu, šiais metais tualetinio popieriaus ir servetėlių sąskaita kone nuvarė įmonę į bankrotą – išleista 4 tūkst. eurų.

Europinio lygio paslaugas norinčių pasiūlyti verslininkų liūdesiui, pasirodo, lietuvių sąmonėje iki šiol gajus posovietinis instinktas – kas padėta be priežiūros, reikia dėti į kišenę.

Rekreacinio objekto valdytojai skundžiasi, kad du ritinėliai tualetinio popieriaus šešiuose tualetuose dingdavo per valandą.

S.Ivanauskas aiškino, kad per sezono įkarštį teritorijos priežiūra yra sudėtingesnė.

"Jei yra geras vėjas ir šviečia saulė, žmonių būna tikrai daug. Už kiekvieną pasaulyje esantį "spotą" reikia mokėti. Palangoje taip pat yra vietų pliaže, kur reikia sumokėti 5 eurus. Sutvarkyta viskas, siūlomi patogumai, todėl ir imami pinigai", – aiškino S.Ivanauskas.

Jaunimo žargonu "spotu" vadinamas plotas, vieta, kur renkasi bendraminčiai.

Teritorijos operatoriai sakė, kad vien žolei nupjauti jie išleidžia milžiniškas sumas.

"Vienas kartas nušienauti teritoriją mums kainuoja 400 eurų, o per vasarą reikia šešis kartus pjauti žolę. Juk aš neateinu į svetimo namo kiemą, kur žmonės gražiai susitvarkę aplinką, ir neprašau, kad man leistų pasėdėti. Jei kam nepatinka, kad reikia mokėti, tegul eina ten, kur viskas apžėlę, kur pilna erkių. Skundžiasi tik tie, kurie niekur už nieką nemoka", – rėžė S.Ivanauskas.

Už maudynes – mokestis

Svencelėje įsikūrus jėgos aitvarų sporto entuziastams, ši marių pakrantė tapo neprieinama ir žvejams mėgėjams. Vietinių teigimu, jie tiesiog išprašomi.

Savo įrangą į marias žvejai priversti nuleidinėti kitoje vietoje, kad netrukdytų jėgos aitvarams.

"Marių link vedantis kelias, kaip ir visa teritorija nuo pagrindinio kelio, buvo privatizuotas. Pirmaisiais metais atitvaras nuolat buvo nuleistas. Tačiau sunku nuolat kontroliuoti, kas įvažiuoja ar įeina į teritoriją. Kiti operatoriai vėliau apleido šį reikalą. Jei norėtume, galima griežtai rinkti pinigus už patekimą prie marių", – pabrėžė S.Ivanauskas.

Išvardijęs Svencelėje esančius infrastruktūros objektus, S.Ivanauskas paminėjo, kad mokestis galėtų būti imamas net už maudymąsi mariose.

"Taip, turėtų mokėti. Bet tam reikėtų samdyti du žmones. Ar kokią vielą spygliuotą įrengti?" – svarstė S.Ivanauskas.

Užsieniečiai moka

Svencelėje lankęsi ornitologų draugijos svečiai esą mielai mokėjo už visas siūlomas paslaugas.

"Niekas nesistebėjo, kad tokioje vietoje renkami pinigai", – pastebėjo S.Ivanauskas.

Užsieniečiams šis rojaus kampelis patinka. Nameliais ant ratų į Svencelę atvyksta šveicarai, vokiečiai, lenkai. Mobiliems nameliams skirtoje teritorijoje įrengtas elektros tiekimas, vandentiekis.

"Nuotekas kol kas jie leidžia į mūsų rezervuarą, kurį valome du kartus per savaitę. Plano statyti nuotekų valymo įrenginius su galimybe išleisti išvalytas nuotekas į marias atsisakyta, nes 2017 metais čia turėtų atsirasti miesto nuotekų sistema. Kas ją įrengs, aš nesidomėjau, bet man patvirtino, kad kanalizacija bus", – apie tikėtinas centralizuotos kanalizacijos investicijas į Svencelę atviravo S.Ivanauskas.

Komentaras

Daiva Bukavičienė

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėja

Pagal teisės aktus visiems sklypams, kuriems buvo atkuriamos nuosavybės teisės, yra padaroma atžyma, kad sudaroma galimybė prieiti prie viešai naudojamų vandens telkinių – neprivatizuotinų upių, kaip šiuo atveju – marių. Žemės savininkai turi užtikrinti laisvą patekimą prie vandens telkinių. Bet ar kiekvienas tikrai gali eiti ten, kur sugalvojo? Prieš kelias savaites teko lankytis šioje vietoje. Tik įvažiavimas automobiliais į privačią teritoriją yra apribotas. Tačiau patekimas nebuvo ribojamas. Ar šiuose sklypuose buvo numatytas kelias iki marių, sunku atsakyti, nes reikėtų laiko analizuojant detaliuosius planus, kuriuos tvirtino savivaldybės taryba. Nuo privatizacijos pradžios iki dabar buvo atlikti kiti teritorijų planavimo veiksmai. Buvo keičiamos žemės paskirtys. Reikia laiko, norint įvertinti šiuos dokumentus. Tai yra 11 sklypų teritorija, kurios paskirtis – rekreacinė, gyvenamoji, komercinė ir inžinerinės infrastruktūros. Nuosavybės teisės suteiktos neatlygintinai, paprastai tariant, žemės sklypai čia buvo atkelti.