Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) sako kategoriškai nepritarianti Krašto apsaugos ministerijos parengtoms jų veiklą reglamentuojančių įstatymų pataisoms.

Tiek Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo projektas, tiek su juo susijusių kitų įstatymų pakeitimų projektai yra nesvarstytini ir netobulintini, todėl turi būti atšaukti, teigia LŠS Centro valdyba, pažyminti, kad pataisos silpnina valstybės gynybinius pajėgumus ir gali prieštarauti Konstitucijai.

Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdyba ketvirtadienį išplatintame pranešime taip pat pažymi, kad šie įstatymų pakeitimai jokia forma su ja nebuvo derinami.

„Bet koks veiksmas, silpninantis valstybės gynybinius pajėgumus, yra netoleruotinas – tokia yra visuotina Lietuvos šaulių sąjungos nuostata“, - pranešime spaudai teigia LŠS vadas atsargos pulkininkas Antanas Plieskis.

Ministerija, pataisomis siūlanti atsisakyti kovinių būrių sąjungos sudėtyje, teigia, kad dabar LŠS kovinių būrių šauliai negali atlikti tikrosios karo tarnybos, todėl nepriskiriami Lietuvos kariuomenės aktyviajam rezervui. Ministerija pažymi, kad šauliai nerengiami nuosekliai, integruotai su kariniais vienetais ir šaulių kovinis rengimas ne kariuomenėje tampa netikslingas ir neefektyvus.

Anot ministerijos, įstatymų projektais siekiama atsisakyti LŠS sudėtyje kovinių būrių, numatyti, kad kovinių šaulių kovinį rengimą organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenė per tarnybą aktyviajame rezerve, LŠS kovinius būrius išbraukti iš ginkluotosios pajėgoms priskiriamų subjektų sąrašo.

Ministerija, be kita ko, aiškina, kad atsisakyti LŠS priskirtos funkcijos rengti šaulius pilietiniam pasipriešinimui siūlo kaip perteklinės, nes pasirengimas valstybės gynybai apima ir rengimąsi pilietiniam pasipriešinimui.

Šias pataisas trečiadienį sukritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė - jos teigimu, parengtas projektas uždraustų šauliams dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime.

„Grėsmių akivaizdoje Krašto apsaugos ministerijos parengtos Šaulių sąjungos įstatymų pataisos, uždraudžiančios šauliams dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime, prieštarauja valstybės interesams, menkina šalies žmonių patriotizmą ir valstybės gynybinę galią“, - teigė D.Grybauskaitė, kurios poziciją BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

Pasak prezidentės, „agresyvėjant galios demonstravimui ir provokaciniams veiksmams Lietuvos pašonėje KAM turi mobilizuoti šalies gyventojus, stiprinti šalies gynybinius pajėgumus, ieškoti būdų įtraukti aktyvius  piliečius, o ne juos atriboti“.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas nesutinka su vertinimu, kad pataisos uždraustų šauliams dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime.

„Taip būtų neteisinga sakyti, nes mes tik norime sunorminti ir pagerinti Šaulių sąjungos narių kovinį rengimą - kad mes neturėtume kelių lygmenų ir savaip interpretuojamo kovinio rengimo“, - BNS trečiadienį sakė ministras.

Anot jo, siūlomos pataisos numato stiprinti ir nekovinį šaulių rengimą.

J.Olekas aiškina, kad šiuo metu projektas dar tik pateiktas derinti institucijoms, ir žada Vyriausybei jį siūlyti svarstyti tik suradus bendrą sprendimą su šauliais.