Nemaža dalis Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) narių įstoja į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, prisijungia prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų, būna priimami į profesinę karo tarnybą, todėl, prasidėjus šaukimui į privalomąją karo tarnybą, jie taip pat būtų pirmųjų gretose, teigia LŠS vadas, atsargos karininkas Liudas Gumbinas.

„Viena iš LŠS funkcijų yra propaguoti krašto apsaugos sistemą. Mes užsiimame ne tik švietimu, bet ir verbavimu. Tačiau sutinku, kad surinkti 3 tūkst. reikalingų karių būtų sunku“, – LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ sakė jis.

L. Gumbinas pastebėjo, kad LŠS šiuo metu gauna vos 1 proc. krašto apsaugos sistemos biudžeto lėšų, kai kitose šalyse analogiškoms organizacijoms skiriama kur kas daugiau.

„Tai investicija į mūsų visuomenę, mokome ir pilietinio ugdymo“, – sakė LŠS vadas.

Gynybos eksperto Aleksandro Matonio teigimu, šauliams savo veiklą organizuoti ir pritraukti daugiau sekėjų būtų daug lengviau, jei juos remtų ne tik Krašto apsaugos ministerija, bet ir kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, verslas.

„Patys šauliai jau ateina apsiginklavę ir dar klausia, ko reikia šaulių sąjungai“, – pasakojo jis.

A. Matonis aiškino, kad pasikeitus situacijai ir suvokus, jog „priešas už vartų“, visuomenė tampa vis labiau susitelkusi ir atgimsta prarastas jos ryšys su kariuomene. „Anksčiau ši neva draugystė buvo demonstruojama tik per košės dalinimo ir technikos demonstravimo dienas“, – teigė gynybos ekspertas.

Jo manymu, dabar susiklosčiusios neblogos prielaidos šauktinių atgaivinimui ir santykis su šia tarnyba bus kur kas nuoširdesnis už tą, kuris buvo susiklostęs „ramybės metais“.

LŠS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Liudas Gumbinas, Lietuvos kariuomenė, Aleksandras Matonis, Šaulių Sąjunga, šauliai,