Tokia situacija susiklostė dėl ilgą laiką trunkančios sausros. Miškininkai perspėja – šiuo metu nustatyta aukščiausia miškų gaisringumo klasė, todėl gaisrą gali sukelti net ir įkaitusios automobilio detalės.

Grybų galima tikėtis nebent rudeniop

Anot Trakų rajono Ropėjų girininkijos miškininko Kęstučio Mikulsko, nors miške kartais sunku pastebėti sausrą, pagrindiniu ženklu yra išdžiūvusios samanos ir parudavusi žolė. Kaip teigia pašnekovas, miškininkai paprasti pastebi ir kitus požymius, kurie rodo, kad miškas yra išdžiūvęs.

K. Mikalausko teigimu, nors miškuose leidžiama dirbti ir vesti ekskursijas, pavieniams žmonėms be specialistų palydos lankytis miškuose draudžiama. Apie tai perspėja specialūs ženklai prie kelių.

„Šiuo metu, kadangi nustatyta penkta gaisringumo klasė, lankytis miške paprastiems lankytojams uždrausta. Važiuojant pagrindiniu keliu pastatyti ženklai. [...] Be abejo, tarnybos ir miškuose dirbantys asmenys darbus atlieka atsargiai. Eiliniams žmonėms lankymasis uždraustas“, – teigia K. Mikalauskas.

Jo teigimu, 90 proc. visų gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio gamtoje. Esant didžiausiai gaisrų tikimybei, gaisras miške gali kilti dėl daugybės priežasčių: „Esant aukščiausiai klasei, gaisras gali įsižiebti net ir nuo menkiausios numestos stiklo šukės, neatsargiai numestos nuorūkos ar apskritai bet kokio įkaitusio daikto, netgi nuo mašinos detalių.“

Miškininko tvirtinimu, po ilgos pertraukos Ropėjų miške buvo kilęs gaisras, kurio metu išdegė 62 arai miško: „Tokias sausras jau buvome pamiršę. Net nepamenu, kada buvo nustatyta penkta klasė. Be abejo, vienos dienos lietaus tikrai neužteks. Reikėtų, kad gerai palytų bent dvi ar tris dienas.“

Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas M. Lapelė tvirtina – kad gamta atsigautų po tokių sausrų, lietaus reikia daug: „Įdomiausia, kad pavasarį buvo tiek vandens, kad žmonės, kurie dirba Čepkelių rezervate, sakė per trylika metų tik du kartus matę tiek vandens. Dabar tas vanduo išgaravo ir iš tikrųjų yra nepaprastai sausa.“

Anot specialisto, net jeigu gausiai palytų, tikėtina, kad miško gėrybių jau nebesulauksime. M. Lapelė svarsto, šį tą miške rasti būtų galima nebent itin gausiai palijus: „Jeigu labai prilytų, tai gal rudeniop ir atsirastų grybai. Kas įdomiausia, visi šiemet tikėjosi, kad vasara bus dosni kaip niekada, nes nebuvo šalnų. Viskas žydėjo. Puikiai nužydėjo mėlynės, bruknės, spanguolės ir soduose obelys buvo apsipylusios žiedais. [...] O dabar turime tai, ką turime. Tikrai mėlynės yra degtuko galvutės dydžio.“

Yra ir patenkintų karštais orais

„Atžalyno“ žemės ūkio bendrovės vadovas Algis Žėkas pasakoja, kad seniau iš vieno lauko bendrovė išgaudavo iki 10 tonų grūdų, tačiau, užklupus sausrai, tikėtina, kad šiųmetis derlius sieks tik 4–5 tonas: „Kur žemė lengvesnė, pasėliai visiškai nyksta, džiūsta. Birželio 20 d. javų laukas įgauna baltą spalvą. Jeigu būtų normalūs metai, šiuo metu laukai dar turėtų būti sodriai žali. [...] Per 25 metų stažą tokių dalykų nesu sutikęs, nesu matęs.“

A. Žėko tvirtinimu, jeigu lietaus nebus ir toliau, ūkininkai patirs dar didesnius nuostolius, nes nebus ne tik grūdų ar kito derliaus, bet ir žaliavos pašarų gamybai. „Eina jau penkta savaitė kaip nupjauta žolė, reikia gaminti pašarus, bet neturime iš ko, nes neturime, ką pjauti. Kažkada Lenkijai patys pardavinėjome [pašarus], bet pas lenkus ne ką geresnė padėtis, o gyvulius žiemą kažkuo reikės pašerti, pamaitinti.“

Pastebima, kad kai kur ūkininkai gyvulius jau šeria pernykščiu pašaru, nes ganyklose saulė išsausino pievas. Be to ūkininkai patiria ir kitų nuostolių. Pavyzdžiui, dėl sausros sumažėjo pieno supirkimo kainos. Nors tiksli nuostolių suma dar nėra įvardyta, orai įtaką daro ne tik ūkininkams.

Orai lemia žaliavų kiekį ir kainą. Jeigu žaliavų trūksta, kyla produkcijos kaina, kas lemia pasikeitusius vartojimo įpročius – pirkėjas, pamatęs didesnę kainą, pasirenka arba pirkti pigesnį produktą, arba įsigyti įprastą prekę, bet sutaupyti kažkur kitur, arba prekės iš viso nepirkti.

Tačiau yra ir kas skaičiuoja pelną. Statistika rodo, kad vienu laipsniu pakilusi oro temperatūra išaugina ledų pardavimus 1,2 proc. Taip pat karštais orais džiaugiasi ir verslininkai, dirbantys kurortuose. Be to, išaugo sezoninių prekių, pavyzdžiui, gamtos ar vandens pramogų prekių pardavimai.