Daugeliui šalies gyventojų vasaros atostogos asocijuojasi su pajūriu. Tačiau Vakarų Lietuva – ne vien paplūdimiai, tai ir įspūdingi paveldo objektai, ir unikalūs gamtos kampeliai. Ieškantiesiems turiningo laisvalaikio atradimu gali tapti pažintinis maršrutas, aplankant vertas dėmesio vietas, kurios buvo išpuoselėtos pasitelkus europines lėšas.

Apžvalgos bokštas Papilėje

Ant Ventos kranto šį pavasarį iškilo naujas apžvalgos bokštas, iš kurio atsiveria platus vaizdas į Ventos kraštovaizdžio draustinį, Papilę ir piliakalnius, upės vingius, Jurakalnio geologinę atodangą.

Iš medžio ir metalo konstrukcijų pagamintas modernus Ventos regioninio parko apžvalgos bokštas savo forma primena gėlės žiedą, todėl natūraliai įsilieja į gamtą.

Pasigėrėjus įspūdingais vaizdais iš 15 m aukščio lankytojai kviečiami pasivaikščioti po Ventos regioninį parką Jurakalnio geologiniu pažintiniu taku ir apžiūrėti Ventos kairiajame šlaite randamus Juros periodo geologinius sluoksnius.

Pažintinis takas taip pat veda iki rašytojo Simono Daukanto memorialinio muziejaus Papilėje.

Žemaitijos kaimo ekspozicija

Tai antrasis po Rumšiškių Lietuvoje įkurtas liaudies buities muziejus po atviru dangumi, veikiantis nuo 1967 m.

Prie Masčio ežero esančiame muziejuje stūkso 16 autentiškų XIX a. pab. – XX a. pr. pastatų, perkeltų iš Telšių ir Plungės rajonų. Šiuo metu sutvarkytoje teritorijoje veikia trys ekspozicijos.

Čia galima pamatyti, kuo unikalūs ir kitokie, palyginti su kitais Lietuvos etnografiniai regionais, buvo žemaičių pastatai – žemesni, mažiau puošti, tačiau erdvūs ir su daugiau patalpų bei skirtingos paskirties trobesių.

Muziejuje atkurti ir gėlynai, taip pat galima palyginti, kaip atrodė stambaus to meto ūkininko sodyba ir vidutinių valstiečių sodybos.

Eksponuojami autentiški žemės ūkio reikmenys, įranga, amatų ir verslų įrankiai.

Ekspoziciją papildo 1924 m. statytas 12 m aukščio vėjo malūnas su unikaliais 8 m ilgio sparnais. Tokie malūnai Lietuvoje statyti iki Antrojo pasaulinio karo.

Renavo dvaras Mažeikių rajone

Renavas – vienas įdomiausių dvarų ansamblių Žemaitijoje. Ant Varduvos upės kranto stūksanti dvaro sodyba dar XIX a. garsėjo didžiuliu sodu, o šiandien čia galima išvysti storiausią Lietuvos eglę, kurios skersmuo siekia 1,2 m, bei šešis kamienus turinčią liepą.

Tačiau ne mažiau lankytojus džiugina restauruotas rūmų fasadas, sutvarkytos patalpos bei sodybos aplinka, buvusioje katilinėje įsteigtas tradicinių amatų centras.

Renavo dvaro rūmų nuolatinėje ekspozicijoje lankytojai gali susipažinti su Lietuvos dvarų kultūra, interjeru, baldais, paveikslais, keramika, medžioklės trofėjais.

Kino gerbėjai turėtų žinoti, kad būtent šiame dvare buvo filmuojami režisieriaus Donato Ulvydo juostos "Tadas Blinda. Pradžia" epizodai.

Šaltojo karo muziejus

Žemaitijos nacionaliniame parke, Plokščių kaime, įsikūręs Šaltojo karo muziejus – vienintelis iki šių dienų išlikęs tokio pobūdžio kompleksas visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje.

1960 m. vaizdingoje Platelių ežero pakrantėje prasidėjo pirmosios SSRS požeminės raketų bazės statybos.

Šiandien muziejaus ekspozicijos autentiškoje aplinkoje galima daugiau sužinoti apie šaltąjį karą, jo poveikį Lietuvos ir visos Europos technologijų, ekonomikos ir visuomenės raidai.

Čia eksponuojama vaizdinė medžiaga apie sovietinės branduolinės ginkluotės organizavimą, galima išvysti kovinių raketų bei karo ginkluotės pavyzdžių.

Akmenų muziejus Mosėdyje

Gydytojas Vaclovas Intas garsėjo aistra akmenims. Pasakojama, kad kai kuriuos riedulius jis net dviračiu ar arklio tempiamu ligoninės vežimu gabendavęs į ligoninės kiemą, kol akmenys ten nebetilpo.

1979 m. Mosėdyje įsteigtas Respublikinis akmenų muziejus, V.Intas paskirtas jo direktoriumi, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę įstaiga pavadinta Respublikiniu Vaclovo Into akmenų muziejumi.

Čia eksponuojama per 150 tūkst. akmenų, o didžiausias jų sveria net 50 tonų. Lankytojai gali pasisemti idėjų ir savo aplinkos gražinimui, apžiūrinėdami akmenų laiptus, takus, atramines sieneles, tiltelius ir tvoras.

Muziejaus komplekse lankytojus džiugina ir restauruotas du šimtmečius skaičiuojantis vandens malūnas, o atnaujintose ekspozicijose pateikiama turtinga geologinių žemėlapių, uolienų nuotrupų, suakmenėjusių gyvūnų bei augalų ar net žmonių organizmuose rastų vadinamųjų akmenų kolekcija.

Kretingos dvaras

Per visą dvaro gyvavimo istoriją jį valdė net per penkių garsių Lietuvos didikų – Chodkevičių, Sapiegų, Masalskių, Zubovų bei Tiškevičių – šeimos.

Dvaro malūne Tiškevičiai įrengė pirmąją Lietuvoje hidroelektrinę. Buvusioje ligoninėje nuo 1898 m. veikė pirmasis lietuviškas vaikų darželis, o ūkvedžio namo rūsyje išlikusi unikali XIX a. vidurio sienų ir lubų tapyba.

Šiandien dvaro ansamblis tapo vienu patraukliausių lankytinų objektų Žemaitijoje. ES lėšomis buvo restauruoti rūmai, Žiemos sodas, vandens malūnas, renovuotose patalpose atidarytos etnografijos, krašto istorijos, dvarų istorijos ir kultūros ekspozicijos.

Atnaujintoje Žiemos sodo botanikos ekspozicijoje lankytojai gali apžiūrėti retų augalų kolekcijas.

Gamtos mylėtojus šis dvaras žavi ir išpuoselėtu parku su trijų kaskadinių tvenkinių sistema, išlikusia nuo Tiškevičių laikų.

Vaikštinėjant po parką galima taip pat apžiūrėti astronominį kalendorių su saulės laikrodžiu – tai ekspozicija iš 13 baltų kultūros tradicijas vaizduojančių skulptūrų.